Pasikartojimas

-Tu nenormali! – man sako.
Jėga! Džiaugiuosi ir neieškau priežasčių.
– Beprotė! – surinka man.
Taigi žinau žinau.
– Su tavim neįmanoma, – pasako.
O argi aš neįspėjau? Pačią pirmą sekundę? Argi po to dar kelis kartus nepriminiau, jog įspėjau?
– Gražiai šiandien atrodai. – pagiria atseit.
O vakar tai jau baisiai? O užvakar?
– Skanu, – pasakė po pietų.
Na taip. Retai gaminu, tai negi leisčiau sau dar ir neskaniai ką nors daryt?
– Suprantu tave! – užtikrina.
Bliam bliam, nereikia gal? Aš pati nesuprantu.
– Ko čia pyksti? -paklausia.
Kad šiuo klausimu suteiktum man progą išsiliet. Laikykis.
– Pasiilgau tavęs… – išgirstu.
Tai kodėl man reikėjo priminti apie save?
– Einam alaus? – pasiūlo.
Ech, ir vėl bus pagirios darbe.
– Nusišneki, – mestelėjo.
Yra mano tiesa, yra tavo tiesa. Kodėl aš tau nesakau, kad nusišneki?
– Iš tavęs šito nesitikėjau… – sumurma.
O taip jau būtinai turiu būti nuspėjama? Daryt kaip visi? Arba atvirkščiai – išsišokti?
– Tu nuostabi! – tikina mane.
Bet gi nenormali, beprotė, neprognozuojamai besielgianti…
Taip. Aš tokia.

4 thoughts on “Pasikartojimas”

Leave a Reply

Your email address will not be published. Required fields are marked *