Paštas yra mano kasdienybė. Ir kartais burbėdama, o kartais visai ir ne, aš ten lankausi beveik kiekvieną darbo dieną. Tad mėnesio pirmomis dienomis pasitaiko būti vienintele kliente, o štai prasidėjus pensijų bei mokesčių metui, lūkuriuoju eilėse. Visgi Kalėdų laikotarpis yra ypatingas. Jo metu ne tik vėluoja ar dingsta siuntos, keičiasi darbo laikas, bet ir žmonių antšlagas, siunčia visi dovanėles.
Taigi šiandien susiruošiau su dešimčia siuntų. Visas registruotai siunčiau. Kai nešu tiek siuntų, mane šiek tiek graužia sąžinė. Na kad atboginau čia dešimt, stabdau eilę, ilgai su manimi kuičiasi. Viduje suprantu, kad ne mano reikalas, aš kaip ir visi, naudojuosi paslaugomis, kaip ir visi stoviu eilėje ir va. Bet vistiek, kažkaip kai už nugaros eilė, nesidžiaugiu. O juk nėra man ko kuklintis. Šiandien eilė tokia:
Kol stovėjau jos gale, tai klausiausi tik dūsavimų ir bumbėjimų. Pokalbių telefonu. Tačiau pasiekusi pašto patalpą suklusau. Prieš mane buvo 4 klientai.
1. Jauna moteris, iš kažkokios progimnazijos siuntė gal 15 siuntų. Neregistruotų. Tik laimingo atsitiktinumo dėka viena jų buvo į užsienį ir taip paštininkė pastebėjo, kad gavėjas ir siuntėjas sumaišyti. Taigi reikėjo sutvarkyti tas siuntas, tai yra klijuoti lapelius ant blogų adresų ir rašyti naujus. Laukiam, ką čia bepaveiksi.
2. Teta pradėjusi žodžiais “dabar jus pakankinsiu”. Krovė ant stalo knygutes ir šokoladus – šios į burbulinį voką. Krovė ant stalo šlepetes – šios į maišelinį voką, krovė ant stalo sūrius – šie į dėžutę. Taigi žinoma adresų nepasiruošusi. O dar sugalvojo greitai ir atvirukų nusipirkt, užrašyt ir juos sudėti į tuos savo siuntinius. Laukiam.
3. Mergina, kuri pirko pašto ženklų į Lietuvą ir į Užsienį. Piktinosi, kad ją bando apgauti dėl to, kad į europos sąjungos užsienį ženklai bragesni nei į kitą užsienį, prašė parodyt lankstinukus ir kitaip barėsi.
4. Dėdė pirko voką, tam kad išsiųstų laišką, kurį jam grąžino, nes buvo neteisingai užrašęs adresą (vėl gi, sukeitęs vietomis siuntėją su gavėju).
Tad galvoju, aš su savo 10 užklijuotų, tvarkingų, spausdintų (nereikia bandyti iššifruoti rašto) siuntelių gal ir ne taip blogai atrodau visame kontekste.
O jei čia užsukote nes googlė sakė, kad kažką ten aš kalbėjau apie neteisingai rašomus adresus, tai še jums!
Siuntėjo (jūsų) adresas yra rašomas kairiame viršutiniame kampe, o gavėjo (to kuriam siunčiate) – apatiniame dešiniame kampe! Parašysit atvirkščiai ir gausit savo laišką patys!
Ir dar žinokit, kad eidami ko nors išsiųsti, ant nedidelio lapelio susirašę adresus – išlošit. Juos galėsite iš karto priklijuoti prie nusipirkto voko, nereiks rašyti vietoje. Ne visada ir tušinukų laisvų būna.