Vienos dienos trupinėliai

Mano santykiai su jūra yra keisti.
Visas vasaras leidau prie ežerų. Mažesnio, didesnio, šiltesnio, gilesnio. Ukmergės rajone, kiekvienas kaimas turi po ežerą. O šalia namų teka Šventoji. Tereikia tris šimtus metrų paeiti miško takeliu. Ir bėgdavom vaikai į upę. Tiesiai iš namų ir atgal. Po penkis kartus per dieną. Kartais ir po daugiau.
O jūra jūra. Ji tokia egzotinė. Todėl, kai nusprendžiam prie jos nuvažiuoti mane krečia šiurpuliukai. Taigi jūūūūūra. Tikslas. O tikslas ne pasipležinti tris dienas… Tiesiog. Jūra.
Ir kai naktį nusprendžiam, kad ryte važiuosim – džiūgauju. Reiktų eit miegot, bet pokalbiai įdomūs… Nesinori. Pasirodo ne mane vieną tas vandens telkinys taip veikia.
Šešradienio rytas. Kur skubėti? Oras apniukęs. Vėlyvi pusryčiai. Ir prieš 12 val pajudam. Jūra jūra… Mes atvažiuojam.
Tik gavau per nagus už tai, kad nesidomiu tuo kas vyksta Lietuvoj. Kokios tai 1000km lenktynės, kas reiškia 5k daugiau žmonių. Bet tikslas kitas. Jūra jūra…
O vanduo šiltas. Ne toks kaip pavasarį, kai kojas gėlė. Dabar net galima mėgautis. O dar bangos. Dar niekada nebuvau prie banguojančios jūros.
O po to guli ir klausaisi ošimo. Ošimo ir viso kito.
Oššššššt, ošššššššt, plakasi į krantą….
– Norute, kokią pilį pastatei…
Oššššššt, ošššššššt, plakasi į krantą….
-Kur dėt švarų vaiką?
-Va čia, patiesiau rankšluostį.

Oššššššt, ošššššššt, plakasi į krantą….
– Paduok atsigert…
Oššššššt, ošššššššt, plakasi į krantą….
– Alio, labas, mes čia kairėj. Matai mus? Mojuoju….

Oššššššt, ošššššššt, plakasi į krantą….
– Mieli poilsiautojai, gelbėtojų stoties telefonas….
Oššššššt, ošššššššt, plakasi į krantą….
Nerūpi man kiti pokalbiai. Aš klausau ką man jūra pasakoja. O turi ji ką pasakyti. Guodžiasi, skundžasi, beigi linksmus atsitikimus porina.
Tikslas pasiektas. 12 val nakties pajudam atgal. 4 val jau miegu savo lovoj. Šiandien sunku patikėt, kad buvau pasimatyme su jūra. Bet žinau, dar tebėra galvoje jos papasakotos istorijos.

6 thoughts on “Vienos dienos trupinėliai”

  1. Bri, aš nebuvau pernai, užpernai… o prieš tai tik daug daug metų… Pirmą kartą pirmam kurse, tai gal nereikia pavydėt. Ir Tavo nuoroda klaidinga 🙁

  2. nu, jei ne paskutinis komentaras, jau būčiau sriūbavus, kad gėda gėda, šiemet dar lietuviškos jūros nemačiau. o dabar galiu pirštu besti – salomėja, pirmam kurse??? kaip gi čia taip…

Leave a Reply

Your email address will not be published. Required fields are marked *