spalvos

Prabudau

Pati savęs nepažįstu.
Žmonės su manim gyvenę ar gyvenantys pasakytu, kad Salomėja miegot gali ištisai. Ypač dieną. Tik priguli kokio filmo paveizėt ir žiūrėk, ji jau miega. Na jei ekrane koks super gražuolis nelaksto. Arba tiksliau, tie kur laksto man visai nepatinka, dažniausiai aš matau kokį savo skonio prietranką trečiam plane ir po to zirziu, kad epizodas buvo trumpas ir jojo neberodo.
Taip jau yra. Miegalių miegalė. O tiksliau būdavo. Eidavau miegot 21 val. Keldavausi 10 val. ir svajodavau kaip miegosiu vėl. Mažiausiai penkmetį taip buvo. Net paskaitas praleidinėjau, kad pamiegočiau rytais.
Kažkas pastaruoju metu mano galvoje apsivertė aukštyn kojomis. Ir tai dabar pasireiškia ne tik mintyse, bet ir veiksmuose.
Nemaniau, kad kada nors taip pasakysiu, bet nebesimiega. Ir tai visai ne nemiga, nes esu ją patyrusi ir žinau kaip atrodo.
Tiesiog va taip va. Naktinėju iki vėlumos. Po visokių baidarių, bemiegių naktų stovyklavietėse, Puntukų, kelionių… … lyg ir turėjau nusmigt kokią 10 val. Bet ne. Jau kai pirmą valandą sugalvojau eit miegot… Pagalvojau, kad per geros mintys pas mane sukasi (ne be priežasties, nes pradedu pagaliau suvokti kodėl nerandu vietos pasaulyje) ir reikia dar jas paturėt. Nes užmigsi ir koks sapnas gali išblaškyt tai ką jau beveik užčiuopei. Tai paskaičiau. Vis dar tą pačią knygą kažkelintą kartą per kelias dienas.
Ir beveik buvo kilęs noras eiti piešti. Tik šį kartą jis buvo teigiamas be galo. Bet žinau, kad dabar ko nors sau nebenupiešiu, kol mintys užvaldytos. O to kas užvaldė irgi nepiešiu, nes nepasiruošus dar dalintis. Net su savimi.
Rytais žadintuvas veda mane iš proto. Nors keliuosi vėlai – 8val. (kai kurie mano kolegos jau sau smagiai dirba redakcijoje tokiu laiku). O vat dabar atsikeliu anksčiausiai, užsiimu visokiom nesąmonėm… Man tai keista. Jeigu dar kada pusryčius pradėsiu valgyti tai skaitysim, kad visai naujas žmogus:).
Ir dar šiaip. Vakarykštis mini dialogas:
-Pas tave viskas raudona?
-Taip. Kitokių spalvų nebūna manp pasauliuose.

Naktimėjinėjimas. Spalvos

Kad vakar Salomėjai važiavo stogas, pastebėjo ir tie kam reikėjo, ir tie kam visai ne.
Nieko neprimušiau, nors prašėsi mažų mažiausiai keturi.
Nieko ir doro nenuveikiau.
Pasiblaškiau.
Paurzgiau.
O kai vakarykštė diena praėjo viskas baigėsi. Kaip pelenės istorijoje. Vidurnaktis.
Bet Salomėja vistiek negali nurimti. Keliasi iš lovos. Užsidega šviesas, atsitempia gabalą to ant ko pieš, akrilą, vandens. Alaus bokale:) (naktį nesugalvojau, kur geriau prisipilti) . Trečią valandą nakties užgimė augalas. Taip taip. Paveiksle vaizduojamas augalas. Apie jį net galėtų būti įrašas kategorijije “tai ko nėra”. Vidaus augalas. Taip pavadinčiau tą įrašą. Jei kam įdomu paveikslas nemažas. Apie 60 cm *85 cm. Todėl vietos augalui plėtotis buvo. Šiame meno šedevre trylika kartų užšifruostas skaičius trylika ir keturis kartus galima rasti užrašą “mėja”. Tiesa ieškoti jų nereikia. Tai ne galvosūkis. Nes kai kurie matosi, kai kurie paslėpti po sluoksniu dažų. Paveikslą noriu parodyti 4 žmonėms, todėl įdedu jo fotkę čia. Kokybė baisi, nes muilinė ir rytinis apšvietimas, ir neišsimiegojimas, ne mano jėgoms. Turim ką turim. Įsivaizduot padės. Čia dar galėčiau pridurti, kad tie kas mane pažįsta, žino, kad Salomėja piešia tik kraštutiniais vidinių dramų atvejais. Naktį dar nesu piešus, todėl man tai visai svarbu.

Gyvename, kaip voverytės. Užburtas ratas sukasi ir sukasi. Darbas. Namai. Mokesčiai. Maistas. Dulkių šluostymas. Paskambinti mamai. Parašyt tekstą. Pašert katę. Išjungt lygintuvą. Vien apie tai pagalvoji ir pilkuma pilkuma. Taip ir pieštum paveikslą. Juodos. Drėbteli baltos. Kad nebūtų per pilka įmaišai rudos. Šiek tiek purvo įnešam su mėlyna. O kur ryškios spalvos? O kai apsidairai. Koks spalvotas gyvenimas. Tiesiogine to žodžio prasme. Na tai kas, kad kas rytą monotoniškai valome dantis. O ar gi nesišypso ryškiai geltona citrina nuo dantų pastos pakuotės? O ir dantų šepetėlis toks linksmai žalias. Na tai kas, kad rytinis kavos gėrimas, tėra kasdieninė ceremonija. Bet argi raudonas puodelis tau nesišypso? Kelias į darbą, jau toks įprastas, kad regis žinai kiekvieną balą? O pastebėjai pakeistą šviesoforą, kurio žaliasis žmogeliukas ryškiai kviečia per gatvę? Stovi stotelėje. Spoksai tik į troleibuso numerį. Bet nematai, kokia ryškiaspalvė atnaujinta reklama? Iki savo darbo vietos nukeliauji nuleidęs galvą. Kodėl nematai mėlynų žybuoklių ant administratorės stalo? Dirbdamas suburbuliuoji, na kas čia trukdo, jei uždėtas statusas „netrukdyti“, bet pažiūrėk, tas kampe mirksintis vokelis, toks geltonas. Spalvų tiek daug. O matei, kad krūmai jau žaliuoja? O mano suknelė žydi geltonom gėlėm. Matai, kad spinduliuoju tau raudoną spalvą? Dairykis. Matyk. Net nemylimo televizoriaus akutė šviečia. Laikrodis rodo salotinius skaičius. Pradėjus šiandien stebėti spalvas, niekaip nebematau juodos:) Vis kokia gražuolė patraukia akį. Salomėja