Žiūrau per tinklaraščius, karts nuo karto, nuvilnija tam tikros bangos/mados. Vienu metu visi rašė, kaip reikia paversti savo tinklaraštį matomu ir populiariu. Buvo toks laikas kai visi matavosi (bent jau aš užtaikydavau ant tokių blogų). Dargi, kažkada nubangavo banga apie tai, ar asmeninis tinklaraštis įdomus ir apskritai, ką reiktu rašyti, kad mus skaitytų. Dabar, kur ne kur išlenda sakinukai, kad blogosferoje ramybė. Visi aptingo.
Ir kas čia keisto? Ne vienas mėgsta publikuot nuotraukas iš gamtos, perka fotoaparatus. Rašote apie dviračius, keliones jais. Galų gale jau prasideda ankstyvosios kasmetinės atostogos (juk ne visi gali liepą atostogauti). Taigi, visai ne keista, kad įrašų sumažėjo. Matau prenumeratorių skaičius irgi mažėja, o ir aš pati, nors prenumeratų neatsisakau, beveik viska žymiu “mark all as read”. Nes kažkaip tingiu… Nes svajoju apie tai, kaip pievelėje skaityčiau knygą, o ne įrašą ekrane…
Juk iš tiesų tai puiku! Šita ramybė reiškia, kad vis mažiau žmogeliukų kiurkso prie ekranų. Jie fotografuoja senamiesčio kiemus, bundančius miškus. Tai reiškia jie mina dviračio pedalus ir vejasi vėjelį. Galų gale jie su draugais dainuoja dainas prie laužo, mėgaujasi alumi ir dešrelėmis.
Manau orui atšalus, arba juo atsidžiaugus (jei tęsis ilgai) vėl pasipils įrašai. Gal dar įdomesni. Dabar pasiilgę gamtos, po to pasiilgs interneto:)
Tag: pavasaris
Pavasaris ne tik lauke
Galvoju, gal jau laikas vyt lauk visokias neigiamas mintis. Per daug jau pastaruoju metu buvau savanoriškai užsidepresavus. Užtvirtint naują sprendimą, nusrendėme gamtoje, su skaniais šašlykiukais. Na tai kas, kad oras rūsčiai grąsino. Mes sakėm, kad ir uraganas. Mums dzin, vistiek važiuosim. Jei reiks, prisirišim, kad nenupūstų. Ir važiavom. Šašlykai kaip niekad gardžiai kvepėjo. Dar gardžiau į pilvą sukrito. Mėlynų žibuoklių pasiskint nespėjom. Nes gerokai užlijo. Tai lai auga, girdėjau, raudonoj knygoj įrašytos.
Va čia Jums šypsausi, pranešdama, kad mano nuotaika tik gerės 🙂
O dar, kai supausi ant supynių… Vėjui kiaurai košiant… Supratau, kad jau laikas buvo busti. Visos
meškos po žiemos miego jau seniai prabudo. Ir aš ne blogesnė. Maži nusivylimai, negali taip ilgai
kankint:).
Dabar toks metų laikas, kai žinai, kad tik gerės ir šiltės oras. Jei ir atvės, tai laikinai. Priešingai nei rudeni. Tai mano savijauta dabar tokia, kaip ir šis metų laikas.
Gal kada, kas norėtų su manim ledų suvalgyt?