Tag: biblioteka

Kaip jūs skaitote knygas?
Niekada, neslėpiau, kad knygos yra didžiausias mano pomėgis. Ir kai užaugsiu tai tikrai turėsiu
nemažą asmeninę biblioteką.
Romantiškose svajonėse įsivaizduoju, kaip skaitau supamoje kėdėje, terasoje arba netoli židinio.
Šalia garuoja raudonos arbatos puodelis arba stovi taurė raudono vyno. Niekas netrukdo, niekur
nereikia eiti, todėl žinau, kad turiu laiko iki paskutinio puslapio.
Realybėje aš šiek tiek užtrunku kol prisiruošiu skaityti. Man gaila pradėti knygą. Žinau, kad ji
baigsis, o deja biblioteka ribota.
Galiausiai paimu knygą kokia 22 val. priklausomai nuo storio 2-3 val. padedu perskaitytą. Ir kai darbe sako: atrodai neišsimiegojusi, ką veikei naktį? … Aš sąžiningai atsakau – skaičiau.
Per atostogas galiu perskaityt ir kelias knygas per dieną. Ne dėl skaičiaus. Dėl skaitymo.
Paskutinės mano skaitytos knygos labai skirtingos. Perskaičiau  Jane Austen “Puikybė ir Prietarai”. Ne kaip pastaruoju metu jaučiausi, todėl man reikėjo lengvo skaitalo. Šitas buvo kaip tik. Žavi kalba “aš netrurėjau laimės Jus suprasti”. Banaloka istorija. Todėl be jokios intrigos galima pasimėgauti rašymo stiliumi, o ne siužeto vingiais. Po jos ėmiausi Lisa See. „Baltoji gėlelė ir paslaptingoji vėduoklė“. Rytų pasaulis. Senoji Kinija. Aš visada žinojau, kad Kinijoje luošindavo merginas ir rišdavo joms kojas, kad pėda neaugtų. Tačiau pirmą kartą teko skaityti kaip tai vyksta. Ir nors tai grožinės literatūros knyga, vistiek pakankamai lengva įsijausti į tų merginų gyvenimus, į požiūrį. Susitaikymą ir visiška supratimą, kodėl jos žalojamos. Knygos istorija – draugystė, kurią sugriauna eilinis nesusišnekėjimas. Verčia atsargiau rinktis žodžius:). Ir dar labai patiko nuolat akcentuojama moteriška mintis “paklusk, paklusk, paklusk, o po to daryk kaip nori”.
Po to mano skaityme sekė atsipalaidavimas ir Poterio paskutinė dalis. Knyga, kurios pirkti nenorėjau, pasiskolinti nebuvo iš kur, o perskaityti traukė. Smagi, kaip ir ankstesnės dalys, tik gaila, kad veiksmas nebe mokykloje.
Greta dar permečiau Aleksej Ivanov “Geografas gaublį pragėrė”. Vėl gi. Nors jau ne daug man teko matyt, bet tarybinių laikų prisiminimus žadina. Pvz., mokytojas svarstomas už tai, kad laisvai bendrauja su mokiniais, sėdi ant stalo ir t.t. Paprasto žmogaus, paprastas gyvenimas, mums pažįstamu laikotarpiu.
Štai aptariau per savaitę perskaitytas knygas. Dabar laukia Tracy Chevalier “Žiburiai”. Turbūt
pradėsiu kokią 22 val.

Kaip jūs skaitote knygas?
Niekada, neslėpiau, kad knygos yra didžiausias mano pomėgis. Ir kai užaugsiu tai tikrai turėsiu
nemažą asmeninę biblioteką.
Romantiškose svajonėse įsivaizduoju, kaip skaitau supamoje kėdėje, terasoje arba netoli židinio.
Šalia garuoja raudonos arbatos puodelis arba stovi taurė raudono vyno. Niekas netrukdo, niekur
nereikia eiti, todėl žinau, kad turiu laiko iki paskutinio puslapio.
Realybėje aš šiek tiek užtrunku kol prisiruošiu skaityti. Man gaila pradėti knygą. Žinau, kad ji
baigsis, o deja biblioteka ribota.
Galiausiai paimu knygą kokia 22 val. priklausomai nuo storio 2-3 val. padedu perskaitytą. Ir kai darbe sako: atrodai neišsimiegojusi, ką veikei naktį? … Aš sąžiningai atsakau – skaičiau.
Per atostogas galiu perskaityt ir kelias knygas per dieną. Ne dėl skaičiaus. Dėl skaitymo.
Paskutinės mano skaitytos knygos labai skirtingos. Perskaičiau  Jane Austen “Puikybė ir Prietarai”. Ne kaip pastaruoju metu jaučiausi, todėl man reikėjo lengvo skaitalo. Šitas buvo kaip tik. Žavi kalba “aš netrurėjau laimės Jus suprasti”. Banaloka istorija. Todėl be jokios intrigos galima pasimėgauti rašymo stiliumi, o ne siužeto vingiais. Po jos ėmiausi Lisa See. „Baltoji gėlelė ir paslaptingoji vėduoklė“. Rytų pasaulis. Senoji Kinija. Aš visada žinojau, kad Kinijoje luošindavo merginas ir rišdavo joms kojas, kad pėda neaugtų. Tačiau pirmą kartą teko skaityti kaip tai vyksta. Ir nors tai grožinės literatūros knyga, vistiek pakankamai lengva įsijausti į tų merginų gyvenimus, į požiūrį. Susitaikymą ir visiška supratimą, kodėl jos žalojamos. Knygos istorija – draugystė, kurią sugriauna eilinis nesusišnekėjimas. Verčia atsargiau rinktis žodžius:). Ir dar labai patiko nuolat akcentuojama moteriška mintis “paklusk, paklusk, paklusk, o po to daryk kaip nori”.
Po to mano skaityme sekė atsipalaidavimas ir Poterio paskutinė dalis. Knyga, kurios pirkti nenorėjau, pasiskolinti nebuvo iš kur, o perskaityti traukė. Smagi, kaip ir ankstesnės dalys, tik gaila, kad veiksmas nebe mokykloje.
Greta dar permečiau Aleksej Ivanov “Geografas gaublį pragėrė”. Vėl gi. Nors jau ne daug man teko matyt, bet tarybinių laikų prisiminimus žadina. Pvz., mokytojas svarstomas už tai, kad laisvai bendrauja su mokiniais, sėdi ant stalo ir t.t. Paprasto žmogaus, paprastas gyvenimas, mums pažįstamu laikotarpiu.
Štai aptariau per savaitę perskaitytas knygas. Dabar laukia Tracy Chevalier “Žiburiai”. Turbūt
pradėsiu kokią 22 val.