Smulkmenos

Gyvenimas susideda iš smulkmenų. Ir nebūtinai žavių.
Kodėl nuolat liepiama džiaugtis smulkmenomis?
Pastebėk, gėlytė pražydo. Atkreipk dėmesį į pirmą snaigę. Pasidžiauk smulkia dovanėle. Padėk dvitaškį ir skliaustelį. 🙂
Bet tas svarbumas sumenkinamas, kai smulkmenos blogybinės. Neisgraužk, tai tik smulkmena… Sakom mes vaikui, kuriam nenupirko ledų.
Tai kaip? Svarbu, ar ne? Man nuotaiką sugadino mažytė smulkmenytė. Aš labai greitai parodau neigiamą jausmą. Tokia jau ta Salomėja. Bet po greit susitvardau, nes PAGALVOJU. Nykštukas sėdintis mano galvoje, pirmą sekundę neleidžia man galvot. Taigi, susitvardžiau, pasikoregavau planus dėl tos smulkmenėlės… Pasirodo mano neigiamos emocijos blyksnis nebuvo priimtas, kaip smulkmena, įžeidė ir pakoregavo kito planus.
Žodžiu,menkniekis po menkniekio ir drugelių plasnojimas (smulkmena) sukelia cunamį.
Painiai čia aš? Sutinku. Bet noriu išsiaiškint, kodėl smulkmenos prilyginamos horoskopams: jei geros tai džiaukis, pastebėk kuo daugiau, krykštauk ir žavėkis. Dar ir skelbk visiems koks tu nuostabus. Kaip iš mažų dalykų moki sukurti asmeninę laimę.
Jei tik smulkmena kaip blogas horoskopas: pašaipa, mažytė nesėkmė (aptaškė mašina? nubėgo kojinės akis?)… Tada jau nesvarbu. Deklaruojam visiems, kad o man tai įtakos nedaro. Atseit tokios smulkmenėlės iš pusiausvyros neišmuša….
Man asmeniškai viskas svarbu. Moku džiaugtis tais mažais dalykiukais. Bet nenumoju ranka ir į blogiukus. Noriu juos prisjaukinti, suprasti, išauklėti.