Pietūs

Pamenu aš… Na pradėjau, kaip kokia bobulė, atsiminimais dalintis. Bet visgi… Pamenu kai rašiau, kad labai labai norėčiau, per pietus eit ant žolės pagulėt. Į kitą pusę upės. Bet šalta tada buvo. Šiandien nebe šalta. Žmonės matau gulinėja, ne daug, bet matosi (už kokybę sorry, motorola geriau nenori:) ):

Man dar per šalta taip gulinėt. Bet per pietų pertrauką patinka pasivaikštimėjinėt. Vaikštom mes su savo nematomu draugu. Įtariu jis net blogą pradėjo rašyt. Nors gal ir ne jis.
Norėjau visą dieną ledų. Tai galėjau slopint tą norą. Bet… Na negi reikia? Einu. Laižau ledus su braškių uogiene. Žmonės ant Balto tilto šypsosi. Atrodo niekas niekur neskuba. Tik atrodo. Nes beveik tekina prabėga teta.
Paaugliai smagiai leidžia laiką. Žaidžia krepšinį… Važinėja riedlentėmis. Ir vėl pasijutau taip lyg viskas sustojo. Einu tik aš ir mano nematomas draugas. Ir vėjas…

5 thoughts on “Pietūs”

  1. Eik Tu sau, kaip faina… Aš irgi prie upės dirbu, žiūriu į ją supančią žalumą kasdien, bet nesugalvoju kažkaip / kažkodėl eiti pasivaikščioti. O reikėtų. Bandysiu. Geras pavyzdys įkvepia!

  2. aš tai žiūriu tik į krūmą už lango. Ir tai turiu persisukti, nes krūmas už nugaros… :/
    O ledų tai ir aš darbo metu gavau vakar. Šiandien pati nusipirksiu 🙂

  3. Sulutė ir žalia žolytė smagu… kartais, bet aš daugiau tamsos padaras ir beveik džaiugiuosi, kad ten kur dirbu aš… langų praktiškai nėra ^_^ O ir pas mane namuose vienam kambary užuolaidos nuolat užtrauktos, o kitam langas medžių šešėlyje žiemą vasarą stovi… jauku ^_^

Leave a Reply

Your email address will not be published. Required fields are marked *