Mūsų darbe šiandien dingo internetas. Cha Cha Cha… Direktorius sakė, nes lemputė nedega… Ji nedega, nes… O to nes mes ir neklausėm. Viskuo kalta lemputė. O ką daryt, kai didžiai darbo daliai interneto reikia? Pasidaryt mažąją darbo dalį. Visisškai teisingai? O po to?
Nuveikt galima daug:
Sukurt teoriją, kad dizainerių darbas su ” QuarkXPress” vadinamas kvarksėjimu. Kvarksi – varlės. Varlės sėdi kūdroj… Jei gerai dirba – geras varliukas. Jei blogai – ką tu rūpuže padarei. Tiesa, dizaineriai išklausę šią teoriją, visai neapsidžiaugė. Į galvą nedavė. Bet minčių tokių turėjo.
Galima maloniai papliurpti su su kolegom. Temom, kurioms paprastai nelieka laiko.
Šimtą kartų išgerti kavos bei arbatos.
Nueit pas valdžią. Sakyt “galima patrukdyt?”. Sulaukt atsakymo: “jei dėl interneto – tai ne”. Užtikrint, kad visai ne dėl to ir susiderint kitus reikalus. Geranoriški tokie, jei apie internetą neklausi.
Galima sužinoti, kokių žaidimų yra tavo “Vistoje”. Padaryt išvadą, kad soliteryje kortos dėliojasi gražiau nei XP languose.
Galima susitvarkyt darbalaukį (megstu tik, kai šiukšledėžė jame lieka). Taip pat ištrint nelegalią muziką.
Galima penkias minutes paspoksot į Skrynseiverį, galvojant, ką čia dar naudingo nuveikus.
Galima sakyt, einu namo. O lep. šefas sako: “palauk, baigsiu kortas dėliot, eisim kartu”.
Galima nueit parūkyt. Sužinot, kaip kitos redakcijos reaguoja į interneto nebuvimą. Prisigaudyt gandų visokių.
Galima susirašyt planą, ką veiksi ryt, arba kai atsiras internetas.
Galima paskaityt kitus naujus leidyklos žurnalus.
Daug visko galima, bet baigėsi darbo valandos. Išėjau anksčiau, nes iš namų reikėjo išsiųst vadovui tekstą… Įskaičiavau į darbo laiką. Va.
Kartais tokios dienos atneša daug naudos. Būna, kad randi būdą kokią problemą išspręsti. Pasitaiso kolektyvo moralinė sveikata 🙂 Ir pavasaris labiau jaučiamas 🙂
Kai dingsta internetas, man prasideda pats darbymetis. Paprastai aš būnu vienas iš tų, kurie eina jo ieškoti 🙂
Dar galima išspręsti kryžiažodį naujame žurnale ir susitvarkyti stalčius. Galima kalbėti apie tai, ką tuoj pat parodytum, jei tik internetas būtų 🙂 Visai man patiko, kad interneto nebuvo… Ypač kurti teorijas, po kurių visi sako, kad mums pro kondicionierių turbūt žolės pripūtė 🙂
Darbe internetas nedingsta. Na jei dingsta,tai krūva kompiuterastų greitai randa problemą ir išsprendžia, tai tik spėju kavos pasitaisyt per tą laiką. O jei dingsta namuose, tai tuomet tvarkausi, valausi, skalbiuosi, išsikepu pyragą ir šiaip nuveikiu ką nors naudinga buičiai. Kai įsijaučiu į tvarkymasi dažnai net nepastebiu jog internetas atsirado…
((: man tai smegenys užsiblokuoja kai nėr interneto ir tada nieko nedarau. na, nebent stalą susitvarkau. bent tiek kad čia internetas jei ir dingsta tai porai minučių. jei iš vis buvo dingęs, net nebeatsimenu. dažniau paštas streikuoja, tai irgi galima kaip pasiteisinimą nedarbingumui naudot ((:
Aha, visai smagi diena. Bet žiauru, kad nė vieno Doom’o wad’o taip ir nespėjau parsisiųsti, nors jau seniai planavau… (hm, kad tik nepamiršti rytoj). O visokie Minesweeperiai ir Solitariai varo į neviltį…
O įvykis visą mūsiškę redakciją privertė susimąstyti, kiek šiais laikais esame nuo neto. Paskutinę tokią Katastrofą šioje pačioje darbovietėje atsimenu prieš metus. Tada buvo dar geriau – išvis neveikė tinklas, neįmanoma buvo net straipsnių perduoti redaktoriui, tai visi vaikščiojo vieni pas kitus į kabinetus, gurkšnojo kavutę ir sąžiningai motyvuotai nedirbo.
Heh, dažniau taip…