Yra toks žodis mada. Labai daug merginu (ir ne tik) ja bando sekti. Įvairiuose forumuose dažnai matau klausimus apie tai ar madingas tas ar kitas dalykas. Pvz., “turiu tokį ir tokį sijoną. Man jis labai patinka, ar galiu eiti į gatvę? nenukrypsiu labai nuo mados?”. Bet ar neslypi atsakymas žodžiuose, kad sijonas labai patinka?
Man asmeniškai patinka ryškios spalvos. Gal todėl neturiu nė vieno juodo rūbo (pėdkelnės nesiskaito?). O juodus batus paskutinį kartą turėjau pirmame kurse. Vaikštau dažniausiai ryški. Mano garderobe dominuoja raudona ir žalia spalvos. Net vakar nusipirkau žalius batus (nes raudonų jau turiu). Tačiau neseniai man pasakė pastabą, kad turiu stengtis pritapti prie aplinkos, o ne išsiskirti. Sakė esu kitokia, tai matosi, o kitokių žmonės bijo. Sakė į mane žiūrės rimtai dideli žmonės tik tada kai atrodysiu rimtai ir taip kaip visi. WTF? Bet man patinka būti ryškiai. Juk neblaškau dėmesio lakstydama su mini sijonu, nuoga bamba ar raudonais plaukais (tiesa ryškius ryškius turėjau kai buvau pirmų kursų studentė, bet raudona labai alina plaukus). Nesirengiu reklaminių spalvų rūbais, nesipuošių plasmasiniais papuošalais. Tiesa plaukai mane irgi daro išskirtine. Jų daug, jie garbanoti, jie gyvena savo atskirą gyvenimą.
Papuošalai irgi man patinka kitokie. Todėl pas mane jie arba vienetiniai. Nes pilna auksarankių forumuose, kurios pagamina ką tik nori. Arba labai pigūs ir atrasti kokioje “Maximoje”, kur kitiems ne lygis tokius daiktus pirkti.
Ar seku mada? Ir taip ir ne. Nepasiduodu madai ką nors mesti (rūkyti, gerti, nesakyti rytoj…). O kalbant apie drabužius, tai remiuosi principu – gražu – imu. Neturiu daugybės tikrai madingų dalykų. Ir niekaip nesuprantu, kodėl gyvybės klausimu tampa, turėt Nokia su Ežiu, valgyt tik visokiuose Čili ir Mambo, nors pilna gerų vietelių ir be jų. Nesuprantu tos mados prie visko gerti Cola. Nešioti džinsus tik sukištus į batus (vienu atveju nesusijusiu su mada ir aš taip darau). Ir dar daug labai madingų dalykėlių nesuprantu. Man patinka kai, kai kurie madingi dalykėliai, bet netinka. Ar turėčiau į tai spjauti kaip kai, kurios ir vistiek madinga būti?
Man įdomu kuo išsiskiria žmonės. Aš rengdamasi ryškiai nesijaučiu išsiskirianti. Man tiesiog nepatinka visų mėgiamos spalvos ir tiek. Aš labiau išsiskiriu amžinu pesimizmu (gal visgi verta susimąstyt apie tą juoda spalva), bambėjimu:). Šefas sakė gaučiau oskarą savigraužos ir pesimizmo apdovanojimuose. Savo sugebėjimu nuoširdžiai ginti nuomonę net jei esu viena prieš visus. Bet tik tada kai tai mano nuomonė.
Kuo jūs išsikiriate.? Drabužiais? Požiūriu? Akių spindesiu? Esate madingi? Čia retoriniai klausimai. Galit neatsakyti. Visa tai parašiusi raštu aš labiau pažįstu save.
…:) Sveikinu: daugiau tokių požiūrių…ir mes arčiau tobulumo:) Ir aš neseku mados, bet, gaila, darbas pastato į klasikines vėžias:)
Taigi, darbai šiek tiek apriboja:). Bet kaip ten bebūtų tai tik priemonė:).
net jei klausimas ir retorinis..
reik išsiskirti butinai! (: varo į neviltį kai visi aplink yra juoda-pilka-tamsiai ruda. nemanau kad esu labai madinga. niekad apie tai negalvoju kai sprendziu ką apsirengt. turiu rūbų kuriuos nešioju jau 5 metus ar daugiau – jei man patinka tai ir gerai, ane? (:
PS Visai buvau pamiršus kad persikraustei (blush)
Na tai džiaugiuosi, kad prisiminei:)
Kiek daug aplink „neformalių“, „kitokių“, „originalių“ (ei, o kabutės čia ne šiaip sau) paauglių. Jie/jos kovoja dėl menkiausio dėmesio, bet tuo pačiu nežino, ką su juo veikti. Su tokiais paaugliukais kartais sulyginami ir suaugę, kurie išsiskiria ne dėl liguisto dėmesio troškimo. O tiesiog išsiskiria. 🙂 Tas ir bjauriausia.
Paaugliai taip ieško savęs. Jie nori kaip nors vadintis. Kažkuo būti. Ir akivaizdžiausia to ieškojimo išraiška – drabužiai ir apskritai išvaizda (beje, kiek teko bendrauti su tokiais paaugliais, visas jų įdomumas ties išvaizda ir pasibaigia). Todėl tie, kurie tai mato, suaugusius žmones, atrodančius kitaip nei visi, sulygina su tais ieškančiais paaugliais – a la, „žiū, kokia nebrendyla ji dar“.
Atseit, kiekvienas paauglys iš tokio dėmesio ir išskirtinumo troškimo išauga, todėl išauk ir Tu – įsiliek į pilką minią, ir būk „sava“.
Nesąmonė.
Dėl madų – visų pirma, skirkim du terminus: „ant bangos“ ir „madinga“. Manau, supratai, ką turiu omeny? „Madinga“ – puiku. Kažin ar daug yra žmonių, gerai besiorientuojančių madose, todėl toks mados bumas gali Tau padėti susiorientuoti arba atrasti kažką naujo/stilingo ir Tau bais patinkančio. „Ant bangos“, kaip pats pavadinimas byloja, – nieko panašaus: nori susilieti su dauguma – žiūrėk, ką daro visi.
Išsiskirti man, beje patinka. Bet kartais norisi būti visai nematomai. 🙂
Blyn, dabar galiu likt nesuprasta: sakydama, „tas ir bjauriausia“, turėjau omenyje, kad bjauriausia tai, jog suaugusieji sulyginami su tais paaugliais.
Na…aš suprantu. Bet Kodėl norėdama būt nepastebėta vistiek rengiuos raudonai.