Va taip tos atostogos ir baiginėjasi. Nuo minties, kad ryt į darbą, kažkaip net naktį nesimiegojo. Reikia rimtai apie tai susimąstyt. Kartais man net kyla minčių atgaivinti (na tai yra išmokti iš naujo) univierines žinias. Ir vėl pasukti, kur nors kardinaliai priešinga kryptimi negu, kad dirbu dabar. O kodėl gi ne?
Darbas tik trukdo gyvent. Gerai buvo, kai šis tenkino tuos tris svarbius reikalavimus: kolektyvas, alga, darbo pobūdis. Dabar gi kolektyvas subyrėjo, kažkas nukentėjo dėl krizės, kiti jaučia nuolatinę baimę ir neužtikrintumą. Tai jaučiasi, juolab, kad niekas nesistengia motyvuoti, o tik naudoja gąsdinimo taktiką. Alga? Naujokei buvo labai gera. Labai labai. Bet kada tas buvo… Bet kai per du metus ji nepakilo (tas kartas, kai gerokai padaugėjo darbo, juk nesiskaito), o net gi ženkliai (labai) sumažėjo (krizė, valdžia bla bla bla), tai šypsenų nebelieka. O darbo pobūdis? Tas pats per tą patį baigia nusibosti, o viskas kas nauja, yra primesta per prievartą (juk turi kažkas atleistų darbus nudirbt). Va taip va. Iš kadaise džiuginusių trijų punktų, liko nulis. Ir ką?
Aš su baime galvoju apie tai kas man gali šauti į galvą ir kuo tai baigsis. Nes mano menkutė patirtėlė rodo, kad aš daug negalvoju. Užgimus minčiai, jausmui, aplinkybei – griebiu. Gailiuosi vėliau. Ir tai, jei nuojautos paklausau, tai ir gailėtis netenka. Bręstu pokyčiams. Ir ne iš cvonline ar pan. jie ateis. O kaip visada. Iš kažkur. Netikėtai ir nenormaliai.
heh… ir kur tai aš jau skaičiau/mačiau/girdėjau? a, taigi pas mane kone tas pats 🙂 de javu 🙂
kažkodėl manau, kad greit skaitysime apie teigiamus pasikeitimus 🙂
na, kadangi pas tamsta blogas labai temininis gi (ne tas, kur ką mačiau, ką girdėjau), o teminių aš neskaitau, tai tikrai tamstos gyvenimo peripetijų nežinau jeigu ir rašėte. Ir taip taip, gal būt Jūs, Rokai, greitai ir apie teigiamus pasikeitimus skaitysite. Juk gyvenimas gerėja.
taip, nelabai mėgstu rašyti a la “ką matau – tą rašau” 🙂 gal tik kai kada parašau, ką manau.
o kadangi tema ne itin populiari, tai nenuostabu, kad skaito nedaug žmonių.
tad abiem atvejais mano gyvenimo peripetijų negalėjote perskaityti, Salomėja.
lauksime teigiamų pasikeitimų aprašymų 🙂
Į mane gali ir vienskaita kreiptis, skirtingai nei aš į tamstą. Nes gi jūs pats vis ” mes lauksime, mes skaitysime”.
🙂
P.S. žinau, kad tokių komentarų nekenti, bet…
Tio,
žodis “nekenčiu” yra stiprokokas. Itin vip yra palikę tokių kometarų ir neapykantos nesusilaukė. Tik atsakomojo šypsnio:) . O šiaip, ko čia šypsniuojies? Pazyzimas, kad į darbą nenoriu per daug žinomas?
Ne, šypseną sukėlė ne įrašo turinys, o tai, kas po juo 😉
🙂
Juhu! Atrodo, patekau į vip’us:
“Itin vip yra palikę tokių kometarų ir neapykantos nesusilaukė. Tik atsakomojo šypsnio”
:))
Šiaip tai aš jus ( ne Tio ir Roką, o Tio ir Laurą) kviečiu arbatos, kurį vakarą. Pasiimsit katiną, nes čia baigiam įsimylėt ir bus gaila atiduot jei ilgai gyvens.
Tokiu atveju būtinai apsilankysim. Dėl tikslesnio laiko susitarsit su Laura 😉
Tikrai taip, buvo kalbų tokių: “gaila bus atduot kai priprasim – toks simpatukas” 🙂
Ha, o aš va po ~pusmečio savaitei sugrįžau į senąsias pareigas 🙂 Pagrindinė priežastis, dėl ko pasirašiau – nostalgija. O pasirodo, ji prisimena tik gerus dalykus…
Taigi, ką radau “grįžęs”? Dar didesnę vadovybės įvarytą psichozę paprastiems žmoneliams, nei pastebėdavau atsitiktinių vizitų metu. Ir panašu, kad tai labiausiai veikia jauniausius žmones.
Po velnių, atlyginimai sumažinti, darbo krūvis padidintas – kurių velnių čia žmonės dar sėdi?
Adi, tai tiek ir tesėdės:) Kol suvirškins viską ir sugalvos ką veikt toliau:).
Matai, nelabai yra kur eiti 🙂 O aš sprukčiau lauk vos tik geresnei progai pasitaikius. Viena jau buvo, bet eiti bele kur irgi nenoriu…
“Adi, tai tiek ir tesėdės:)”
Labai tikiuosi, rimtai. Bet sprendžiant pagal keletą paskutinių pietavimų, kai kurie įbauginti tiek, kad net nedrįsta NET FANTAZUOTI apie alternatyvos galimybę. Daugmaž “va, tiek leidinių užsidarė, ką čia dabar kažko ieškotis”. Taip ir norisi gerai pakratyti ir išrėkti – “fuck you, wake up from the slumber!!!”
Bet labiausiai pikta ne dėl jų, o dėl to tendencingo smegenų ultra-washingo. Bejėgiškai pikta. Žmonės, atrodo, protingi, o vis tiek taip lengvai leidžiasi įtikinami.
Adi, na… Tu apie tas mergikes? Nes aš bent jau neįsikibusi į mintį “tiek leidinių uždarė” nes nesu įsikibusi į šitą sritį. Dabar būtent tą ir darau, kad bandau sugalvot, kur čia pasukus. Paskolų, vaikų, įsipareigojimų nėra, todėl gąsdink negąsdinęs tokias. O fantazuoti, kaip tik ir drįstame. Ir net labai plačiai :))). O kol kas, dar pasėdėsim. Kol susigalvosiu kur toliau, arba kol neišmes už tai, kad nesileidžiu savo garbanotos galvos mindžiot.