PinkCity rašė, kad lūpų balzamas yra tas dalykas, kurį pasiimtų į negyvenamą salą. Man jis irgi labai svarbus, nes tokį daiktą panaudoju apšerpetojusiai nosiai (jei taip nutinka), antakiams suglostyti, rankoms jei netikėtai išsausėja (pvz., nusiplovus kokiu piktu muilu), plaukams jei po ranka nėra kitos suvaldymo priemonės. Pastaruoju metu balzamo indukyje nešiojausi svietmedžio aliejų. Skalsus daiktas. Tokio indo nesuvartojau per visą žiemą, kiekvieną dieną tepdama rankas ir kartais visą kūną.
Bet gi nebūčiau moteris jei nesinorėtų man visokių šakar makar dar daugiau. Ta proga štai šiandieninės alchemijos produktai:
Procesų nerašysiu, ką čia – viskas ištirpinta karšto vandens “vonelėje”. Proporcijų nerašysiu, nes net nenumanau. Aš iš tų, kur ir maistą gamina ir balzamus daro ir gyvenimą gyvena “iš akies”.
Tas geltonas yra pagamintas iš sviestamedžio aliejaus, kokoso aliejaus, kakavos sviesto, raudonųjų palmių aliejaus, bičių vaško, ricinos aliejaus, abrikosų kauliukų aliejaus.
Tas rudas yra pagamintas iš sviestamedžio aliejaus, kakavos sviesto, kakavos, kokosų aliejaus, bičių vaško, ricinos aliejaus (šito kai šliūkštelėjau netyčia…), abrikosų kauliukų aliejaus.
O bičių vašką šiandien kaip juokingai pirkom 🙂 Einam turguje pro medaus tetas, klausiam ar vaško neturi. Viena sako ne, tik žvakių, o kita sako, kad truputį turi. Ištraukia iš kažkur kelis gabaliukus ir sako: šitas va keturi litai, šitas du, na o šitas litas. Pasiėmiau abu tris 🙂 Beje, vašką yra sunkiausia ištirpinti. Jei ne jis, tai visas šakar makar tetruktų 3 minutes vietoje kokių 10 🙂