Apie įstiklintus balkonus

Mūsų dažnai klausė, ar nesiruošiame įstiklinti balkono. Ne. Tikrai ne. Man įstiklintas balkonas tėra lauko sandėliukas. Vieta, kur pasidedi visokį chlamą, kuriam nerandi vietos namuose. Ar mums reikia sandėliuko? Lyg ir reikėtų, bet ne lauko lopinėlio sąskaita. Šiandien taip smagu. Visą rytą su knyga mėgaujuosi saulyte. Ar tai daryčiau šiltnamyje-sandėliuke? Labai abejoju.
Visi renkasi taip kaip jiems patiko labiau. Aš visada norėjau balkono. Mūsiškis didelis, bet dar nejaukus. Labai žemi turėklai nuolatos verčia jaustis taip lyg tuoj tuoj bus šlept. Nesinorėtų, vienok ketvirtas aukštas, antrok šaligatvis apačioje.
O Kitutė net prisimerkus mėgaujasi kailiuką kedenančiu vėjeliu.

3 thoughts on “Apie įstiklintus balkonus”

  1. bet juk buna istiklinimas, kur gali tuos langus nustumt ar atidaryt (: tada galetum ziema ten sau sedet “beveik lauke” skaityt susivyniojus…

  2. Nu neįsivaizduoju savęs žiemą įstiklintame balkone. Taigi šalta 🙂 Lygiai taip pat, kaip ir neįstiklintame. O su langais. Tai va aš ir miegamajame galiu įsitaisyti pusiau ant skrynios, pusiau ant palangės, atverti langą ir sėdėt lygiai taip pat kaip įstiklintame balkone. Nu bet ne taip faina, bandžiau.

Leave a Reply

Your email address will not be published. Required fields are marked *