Taip jau nutiko, kad mano šeima ta, kuriai visas tas ekologinis marazmas kelia juoką. Ypač kai nusiperka žmogus kokią nors nesąmonę (topshop’ų ir kitų platintojų lygio) ir sako, kad čia labai geras ekologiškas daiktas, o kai jo paklausi kuo jau jis toks geras, tai sako va informaciniame lapelyje parašyta, kaip čia viskas gerai. Ir tampa tada visi parabenai puikiaisiais produktais, kurie tik pagerina savybes 🙂 Ech.
Taip jau susiklostė, kad ekoskeptikams tenka tai su eko susijusį produktą kurti, tai filmus statyti, tai dar ką. Tai ir pasišaipom vienas iš kito.
Štai aš pilną šaldytuvą prisistačiusi visokių aliejų. O galvą ėmiau plauti su paprastu baltuoju moliu. Ir pati šaipausi iš savęs, kad va va Salomėja tapo ekoMėja :). O kaip yra iš tikrųjų? Ar tarkim maišydamasi lūpų balzamą darausi ekologijos draugė?
Veikiau priešingai. Kodėl? Na pvz., vakarykščio balzamo sudėtis: reikia sviestamedžio aliejaus, kokoso aliejaus, kakavos sviesto, raudonųjų palmių aliejaus, bičių vaško, ricinos aliejaus, abrikosų kauliukų aliejaus.
sviestamedžio aliejus – kilmės šalis Burkina Fasas
kokos aliejus – kilmės šalis Filipinai
raudonųjų palmių aliejus – kilmės šalis Malaizija
kakavos sviestas – kilmės šalis Dramblio Kaulo Kranto Respublika
bičių vaškas – Lietuva
ricinos aliejus – nežinau
abrikosų kauliukų aliejus atvežtas iš Vokietijos.
O dar visa didžioji dauguma šių prekių vežtos iš Klaipėdos į Vilnių.
Dabar pagalvokime apie ekologiją. Dėl kelis litus kainuojančio balzamo buvo varomos furos (plukdomi laivai? skraidinama lėktuvais?) iš Afrikos, Azijos, Vokietijos, kito LT krašto. Jei mane kas nors įtikins, kad tai buvo daroma ekologiškai, transporto priemonės varomos kokia elektra, vairuotojai nemėtė šiukšlių per langus ir neteršė aikštelių, tada jo, mano blizgis ekologiškas, o jei ne… Na kur čia ta ekologija? Daug ekologiškiau būtų vietiniais sviestukais, grietinytėm teptis.
Viskas sustoja į vietas, kai visiškai sąmoningai atskiri ekomarketingą nuo ekologijos (ir suvoki kuo tai skiriasi). O dėl skeptikams tenkančių darbų – tai jo liūdnasis dievų sarkazmas yra beribis 😀
tai va, ekomeja, pradek vaiksciot pesciom po pievas, rinkt augaliukus ir mechaniniu budu spaust alieju! ((:
as irgi pritariu, kad geriau pirkt kas arti augo net jei be eko-lankstinuku nei ekologiskas melynes is argentinos…
Tai kad nepradėsiu, bo neturiu tikslo gelbėti pasaulio. Ir man dzin ar ten mano augaliukas ekologiškas ar ne, bet nedzin, kad vien augaliuko vartojimas jau atseit ekologija :), man čia labiau raganiškumas 🙂
Man patiko gerai tą ekomaniją apibūdinantis terminas – “Greenwashing”. Man, pavyzdžiui, labai patinka elektromobiliai. Daugiausiai dėl to, kad jų eksploatacija vos ne dešimt kartų mažesnė, nei įprastų (čia aišku kol kas, kol verslininkai ir valdžia nepasirūpino visokiais mokesčiais ir “naudingomis” paslaugomis). Tačiau kad elektromobiliai patys iš savęs ekologiški – mitas. Juk išpopuliarėjus tokiems automobiliams, reikės ko gero dar penkias elektrines Lietuvoje statyti, kurios kažin ar bus ekologiškos. O kur kišime visus nebereikalingus benzininius ir dyzelinius automobilius?
Nors šiaip nuo pat vaikystės esu už ekologiją. Bet su brukama emocijomis paremtą “Greenwashing” ji turi nedaug bendro. Beje, man patiko idėja, kad ekologija turi tampriai sieti su ekonomija. Kitaip ji jokia ekologija.
Va, prirašiau.
sąvoka ekologija dabar yra naudojama dviprasmiškai: globaliai ir vartotojiškai-asmeniškai. natūralios savos kosmetikos gamyba patenka į vartotojišką-asmeninę sritį.
natūralūs riebalai, vandenukai, emulgatoriai ir tokiu būdu šviežia kosmetika yra labai ekologiška tavo odai. ir nėra čia ko dviračių išradinėti beigi iš šios dviprasmybės juoktis. kasų irgi būna visokių (einu susipinsiu savo fermentus).
pasaulio gelbėt nereikia, užtektų jeigu kiekvienas po savim pasivalytų ir suprastų, kad žemė neguminė.
bevardo,
ekologija yra mokslas, kaip ir biologija, psichologija ar fizika. Visi šiek tiek domimės, visi šiek tiek tuo gyvename, o manipuliacija žodžiais man ir yra juokinga. “šviežia kosmetika yra labai ekologiška tavo odai” – čia man absurdas kažkoks 🙂
Taip, sutinku, kad čia daug vietos manipuliacijai. Nes iš esmės ekologija turėtų būti taikoma tik gamtos atžvilgiu.
O kodėl juokinga, kad šviežia kosmetika yra ekologiška (ok, kitaip tariant sveikesnė, geresnė, mažiau žalinga whatever) būtent tavo odai?
Į savos gamybos kosmetiką tu žinai ką dedi, nededi to, ko nenori ar manaisi netinkant gyvam organizmui tepti ant didžiausio savo organo. Beto, tinginiui padedant nepridedi ten įv. sudėtingiausių fazių, kurios dažniausiai reiškia chemikalus 😉 dar tinginiui padedant sutaupai karts nuo karto užtepimus, nes gi reikia ilgiau laukti kol įsigers – taip tausoji savo odą ;))
O ir kainuoja nemažai, kosmetiką tenka taupyti – vėl nauda, mažiau vargo odai.
Argi ne idealu? 😉
Na kainuoja tai tikrai nedaug 🙂 Nusiperki kokoso aliejaus stiklainiuką už 13 litų ir naudoji porą mėnesių dviese, o kokio sviestamedžio aliejaus už 11 litų tai ir per pusę metų nesunaudoju.
Šviežia ar nešviežia kosmetika man atrodo visai nereikalinga. Tepliojuosi tik iš pamėgimo. Kaip ir pats sakai, mažiau žalinga, kaip ir lengvos cigaretės, ane?
Žinau, kad pirkau aliejų tokį ir anokį, bet ar gali man kas patvirtinti, kad ten tikrai toks ir anoks?
O kadangi tepu tik ton vieton, kuri nori būti patepta, tai ir įsigėrimo ilgai laukti nereikia 🙂
Žodžiu savą kosmetiką daryti yra pigiau ir procesas labai smagus. Visi kiti privalumai yra labai sąlyginiai ir nebūtinai privalumai.
Na, man pigiau neatrodo kažkaip, bet aš ir pirktinę kosmetiką ne kokio l’orealio naudojau, o įprastinę nivea ir pan. Bet jeigu tamsta beveik nenaudojate tos kosmetikos, tai nėr čia kaip ir tas kainas lygint 😉
Čia padiskutavome, [maniau] su sąlyga, kad kosmetika YRA naudojama. O ne ar reikia ją naudoti.
Jeigu kosmetika naudojama, tai savos gamybos ji visaip yra geriau. Nes joje nėra nei konservantų, nei sintetinių aliejų, nei tirštiklių, aromatinių medžiagų, baliklių, emulgatorių ir pan. Kur gi čia sąlyginumas?
Jeigu kalbėsime ar reikia, tai pasakysiu kad dažniausiai nereikia, bet gi mes moterys – ir dažomės, ir vonias valome, ir indus plauname. Kai kam nieko, o kai kam su metais ateina sąskaita odos sausumo ir pan. pavidalu. Tada priseina naudot kremus (ir pirštines ;))
Ar ten tikrai toks ir anoks – NIEKADA negali žinoti, jeigu ne pats pasėjai, užauginai ir suvartojai. Niekada niekada…ir nieko. Bet dėl to neverta eiti iš proto, o reikia sveiku protu atsirinkti.
Be vardo, aš irgi tik du kartus gyvenime buvau pirkus brangenybes – tušą už 99lt ir šampūno balzamo rinkinį už 99lt. Na dabar dar plaukdažius už 30 perku. Vis kita pas mane iki kokių 15lt. Tad man aliejai visokie yra pigiau. Gal todėl, kad aš neperku tose superduper parduotuvėse, kur paprastas kakavos sviestas kainuoja 30lt už 100g, ar kokoso aliejus už aukso kainą?
Konservantų deda gi merginos. Štai net pas PinkCity klausiau kas tas ekokonservantas, bet neįtikino jis manęs. o dėl sinetikos tai turbūt teks rašyt visą įrašą, nes aš nesu prieš pakaitalus. Gal esu labiau ekologė nei manau, nes net privalumų dažnai turi dirbtinis analogas.
Tai jeigu merginos negalvoja ta vieta, kur yra galva, tai kas kaltas?
Kam tie konservantai?
Kol nėra vandens, t.y. riebalas pats savaime laikosi paprastai iki 2 metų. Pasidarei sau kremuką mėnesiukui ir viskas….aš net ir vandens fazės kol kas nededu, nes emulgatoriai nuplauna ir paskutinį savą riebaliuką, kuomet muilini rankas…
Šiaip, tose parduotuvėse yra didesnė ir kokybės garantija, nes yra bent minimali kontrolė. Tokios merginos, kaip mudvi, kurios nusiperka iš užsienio ir perparduoda….na, kartais reikia tikėti…o dar geriau – susikooperuoti ir parsisiųsti pačiai. Aukso kainų ir aš nemėgstu 🙂
Dirbtinis analogas turi privalumų? Įdomu, labai lauksiu įrašo 😉
“Tokios merginos, kaip mudvi, kurios nusiperka iš užsienio ir perparduoda” – šito sakinio nesupratau, ką mudvi perparduodame?
O apie dirbtinumą aš čia ne visai apie kosmetiką, nes kosmetika yra chemija 🙂 Dirbtinis analogas geresnis ekologine prasme. Ekooda prieš odą, laminatas prieš medines grindis ir pan. Nenukertamas medis, nenužudomas žvėris ir t.t. Nes nieko nėra juokingiau už vegetarą rėkiantį apie lavonus su odiniais batais. Bet čia požiūrio ir marketingo kampai.
“Tokios merginos” – eee…na ir sugebėk tu man taip mėsinėt…ką aš žinau, tokios paprastos turėjau omeny – ne kokios verslininkės su didelėm parduotuvėm ir apyvartom. Atleiskite, nederėjo, jūsų nepažįstu, jūs gal turite įvairių parduotuvių didelių 😀
Aha, susimovę yra seniai visi idėjiniai vegetarai, nes jie pamiršo vieną esminę Gamtos taisyklę – vieno mirtis yra kito gyvenimas. ir dar, kad visos gyvybės yra lygios. Nesvarbu ar vištos nežmoniškom sąlygom augintos, ar salotos, kurios yra begėdiškai tręšiamos, o jeigu jos ant fiziologinio tirpalo augintos, tai dar ir savo nuline maistine verte griaunančios visą žmogaus mitybą, kurią reikia poto gerųjų dėdžių farmacininkų teiginiais palaikyti vitaminais, papildais ir t.t.
Beja, ar yra etiška žudyti muses? Ar uodus, nuodyti jų lervas upėse? man įdomu, kaip gi klafisikuojamas žudymo legitimumas tokių susipratusių žmonių galvose. Nuo kada, remiantis kokiais požymiais gyvybė jau yra saugotina?
Ar uodo įgėlimas yra didesnė teisė žudyti nei poreikis pavalgyti, šiltai apsirengti beigi apsaugoti savo kojas?
Na aš vistiek nesupratau pardavinėjimo fakto. Kad aš nieko neparduodu išskyrus vieną kitą perskaitytą knygą skelbimuose. Tai apie ką mes čia?
Ir aš neparduodu.