Vis galvoju na, kad kasininke tai nenorėčiau dirbti. Darbas gal kaip darbas, bet jei jau reiktų rinktis, tai bandyčiau kokiam knygyne konsultante prasistumti, drabužių parduotuvėje. Gal padavėja, gal lentynų tvarkytoja, gal gal gal… Gal teks ir rinktis, sprendžiant iš leidyklinių krizinių nuotaikų. Pagyvensim pamatysim.
Bet šiandien, aš vistiek apsidžiaugiau pamačiusi, kad ne visos kasininkės surobotėja. Vakar pasakojau, kaip viena (vyresnio amžiaus, visada besišypsanti ir maloni) paklausė apie metus perkant alų.
Šiandien pirkau vyną. Kaip pagarsėjusi girtuoklė turbūt nustebinsiu, kad ketinu jį ne pagal paskirtį naudoti. Tai va. Ir toji kasininkė, man sako:
-Labas vakaras. Kaip diena? Šiandien jau paso neprašysiu.
Na ir kaip nenusišypsosi, kai tavęs pasiteirauja, kaip diena ir netgi pamena, nors aptaranauja šimtus žmonių.
Sakyčiau čia iš tų malonių smulkmenų, kurios nereikšmingos anei kiek, bet kažkokios tai fainos.
Labai labai lauksių tų vyno rezultatų, jei tik teisingai supratau 🙂
Gal ir teisingai. Pažiūrėsiu dar. Žinai gi, kaip būna kai improvizuoji. Gal nė nereiks ir vyno. Tiesiog norėjau turėt dėl viso pikto. O galų gale tam jo viso ir nereikia, tai galima suvartot smagiai. Tiesa, gali būti, kad dar šį vakarą gausi žadėtas istorijas paštu.
O vat aš kaip tipiška studentė visai norėčiau vasarą kokioj Maximoj padirbėt. Kad ir porą dienų, jei daugiau neištverčiau – dėl eksperimento. Ir pasistengčiau būti nerobotiška, šypsotis, sveikintis maloniai ir pan. Nu labai labai noriu. Gal išprotėjau? 😀