O tu reguliariai pradėjai lankytis svečiuose? Jau tuoj, gal visai persikraustysi? Bet gerai, atėjai pačiu laiku. Padėsi man pakabinti lentyną. Kaip tai kokią? Minčių lentynėlę. Kaip tai kam? Jau klausimai pas tave, tai nors nusišauk. Gal dėsiu kažką ant jos? Nepagalvojai? Nes mintys galvoje nebesutelpa. Reikia padaryti joms vietos.
Hm., padėk išrinkt kur kabinsim. Jei prikalsime prie tos sienos, ji sudarkys neutralių minčių kompoziciją. Jei ten – rizikuoju, kad pradėsiu kaupti vien tik nuoskaudas, pagiežą ir nusivylimus. Juk toks tamsus kampelis.
Sugalvojau. Išvalykim šitą kampą. Kažkoks jis betikslis. Sumesta krūva minčių, kurios nei naudingos, nei malonios, nei pamokančios. Pvz., na kam man reikia prisiminti, kad šiandien gatvės muzikantai prašė pinigų? Arba, kad čigonė autobuse metė frazę “ko spoksai?”, nors nė nemačiau jos? Čia keistos mintys.. .. šiame kampe. Nors, kai kurias galime ir perkelti. Nebūtina išmesti. Štai prisiminimą apie juodą žaliaakį katinuką perkelkime į šiltai paprastų lentynėlę. Išdavystę (juk reikia iš to pasimokyti) – nustumkim į aną juodą kampą. Šitas -nešk į konteinerį. Užsilieka prisiskaičius žurnalų ir delfių, paskui dar sapnuosis visokie Radžiai, geriau jau nebūtų jų galvoje.
Žiūrėk, po truputėli ir vietos atsirado. Kabinam. Hm, gal kiek kreivokai, bet sueis. Nemėgstu idealios tvarkos galvoje. Šiandien čia, raudonoje vazoje pamerksiu pavasarinės dienos atsiminimus.
Ačiū už pagalbą. Kitą sykį kai užsuksi, rasim naujų užsiėmimų:)

Leave a Reply

Your email address will not be published. Required fields are marked *