Dabar labai tinkamas paros laikas pagalvoti apie gyvenimo prasmes. Aš vat galvoju gi, kad gyvenimo prasmė yra zysti, bambėti, skųstis ir kartais verkti. Ane?
Bet kažkaip tai atsitiko, kad mano gyvenime atsirado persona, kuri atima iš manęs gyvenimo prasmę. Fak, nu…
Gyvenimas beprasmis 🙂
Tai mirk.
Negaliu mirt, reikia pirma sesiją pabaigt 🙂
Ką, Mantai, delfis nebeveikia? Gali ir neatsakyt, klausimas retorinis.
O prie ko čia delfis, tai aš nelabai supratau. Aš ten beveik nesilankau.
Lankaisi tu delfyje ar ne – nelabai svarbu. Svarbiausia, kad gerai mokytumeisi. Ypač mokykis skaityti, nes pagal tamstos komentarus susidaro toks vaizdas, kad iš visų perskaitytų postų supranti tik tam tikrus žodžius, prasmė lieka toli užribyje… Noras komentuoti, aišku pagirtinas, bet kai tie komentarai visiškos pievos – kažikaip akį rėžia ir delfį primena. Sakiau neatsakinėk.
Čia nėra ko labai jau suprast, viskas gi elementaru. Nesu aš toks bukas, kaip atrodo iš komentarų 🙂
O kad komentaras durnai atrodo, tai tu gal ir teisus, reiks susimąstyt.
“Nesu aš toks bukas, kaip atrodo iš komentarų” – tai gal pasistenk, kad taip neatrodytų. Hau.
Gerai, tamstos, kaip pasakysit.