Labas. Smagu, kad užsukai. Naktis naktelė. Kaip jautiesi prieš užmigdamas? Ar tau reikia mirtinos tylos, gal klausiaisi laikrodžio tiksėjimo, o gal analizuoji nakties garsus? Aš kai noriu miego, tai nors ir patrankų choras… Trys naktys visiškai naujoj aplinkoj. Palapinės, šventė, vokiečiai, tie kurie atvažiavo į Nidos festivalį. Lauko garsai: kažkur ūžia mašinos, greta čiulba kažkoks naktinis paaukštelis. Guliu, klausau garsų. Miegot man jie netrukdo, bet yra nežinomi, įdomus. Paausyje zyzia uodas. Jis kaip kokia įkiri mintis. Regis tylus tas zyzimas. Ne taip jau ir arti. Bet zirzia zirzia zirzia…. Pasąmonėj kirba nuojauta, kad panašų garsą skleidžia sąžinė.
Tolumoje nuskardėjo juokas. Po to atsiliepė dar trys besikvatojantys garsai. Tai tarsi koks linksmas prisiminimas, šmėstelėjimas kažko mielo. Ir tai iššaukia virtinę kitų smagių minčių. Cha cha cha skamba galvoje. Gera turėt taip besismaginančių atsiminimų.
Kažkas greta praėjo. Sugirgždęjo žingsniai per žvyrą. Ir ko tos mintys neramios nemiega? Ko blaškosi po naktinę stovyklą, nerimsta… Bet pasiblaškys, sulakstys kur reikia ir nurims, užmigs.
Laikas miegoti. Rimkit mintys ir tos neramios, ir tos kurios sukelia juoką bei kitus šiltus jausmus. Ššššš….