Sėdžiu ramiai ramiai. Ir mintyse jau nuo vakar vakaro man skamba dėsnis: jei kūno neveikia kiti kūnai jis juda tiesiai ir tolygiai arba išlaiko rimtį.
Nes vakar prieš miegą pabandžiau prisiminti visus tris Niutono dėsnius. Po to dar Archimedo. Po dar atsiminiau, kaip mano grupiokėms sukėlė paniką žinia, kad antrame semestre reiks lituot. Beveik tokią pačią paniką, kokią man sukeldavo žinia mokykloje, kad per darbų pamoką reiks siūti (nėrimus, siuvinėjimus tai dar kažkaip iškentėdavau).
Šitas dėdės N. dėsnis man tiesiog labai labai gražus. Būtent šitą formuluotę išmokau 8 klasėje. Po to 10 klasėje, o taip pat univiere mokiausi ir kiek kitaip skambančius, nors tą patį reiškiančius apibrėžimus. Tačiau šitas, kaip kokia eglutė skarota, eglutė žalia, meškutė gauruota ją lanko šile, man tai reikia, tai nereikia suskamba galvoje.
Ir skamba visą dieną, kaip kokia įsikirtusi įkyri daina. Juda tiesiai ir tolygiai arba išlaiko rimtį…