Nesiklausymas

Bet išties aš kartais į pasaulį žiūriu nuostabos kupinomis akimis. Regis šiais laikais jau niekas nebegali nustebinti. Net mano pasikeitę pomėgiai: dievinu žiūrėti tv. Nei netikėtos svajonės: tikiuosi sulaukti “Kelias į žvaigždes 33”.
O bet tačiau. Žmonės žmonės… Atrodo tikrai yra tokių žmonių, kurie vienoje pastraipoje suranda tik kelis žinomus žodžius ir reiškia savo autoritetingą nuomonę.
Išgalvotas pvz., sakinys: šiandien troleibuso vairuotojas staigiai stabdė, ir aš parkritusi užsigavau koją.
Rezultatas: xxxxxxxxxxx troleibuso xxxxxxxx užsigavau xxxxxxxxxxx = troleibuse kažkas blogai = pakalbėkime apie tai kaip pabrango bilietai, krizė ir šiaip viskas blogai.
Pati esmė ir pamiršta. Pabrango tie bilietai, ar ne, kaip ir nesusiję su situacija.
Taigi va, tokių nesiklausančių vis daugiau ir daugiau. Daugiau ir daugiau.
Po to jie išplečia naivias akeles, arba dėlioja visokius ten kringeliuotus šypsnelius, kai pasakau, o kam tau ką nors pasakoti, jei vistiek nesiklausai? O aš kartoti nemėgstu.