Štai vakar begeriant alų (o kaip gi kitaip?) ir nuo lietaus besislepiant griuvėsiuose (o ką?) išsidiskutavom apie tradicijas. Tiksliau apie krikštynas.
Ir aš tik iš smalsumo, be jokio noro kritikuot, noriu paklausti ar krikštytumėt savo vaikus? Bet klausiu ne visų. Klausiu tik tų, kurie su bažnyčia nieko bendro turėti nenori, į ją vaikšto tik laidotuvių ar panašių apeigų būtinybės priversti ir panašiai.
Nes aš tarkim neįsivaizduoju, kam reikia kažką krikštyti jei nesi tikintis ir tikrai nepropaguoji katalikybės.
Buvo visokių variantų. Tarkim dėl tradicijų. Čia iš karto pamačiau daug prieštaros. Pvz., žmonės gyvena nesusituokia (pamina tam tikrą tradiciją), neina į bažnyčia net per didžias šventes (vėl pamina nuo seno gają tradiciją), tačiau krikštynos vat svarbios.
Sulaukiau ir logiško atsakymo. Dėl tų, kuriems tai svarbu. Pvz., močiučių, diedukų, mamų… Atsakymas priimtinas man, kaip žmogui, bet nepriimtinas man, kaip Salomėjai. Nes man tai kvepia lengvuoju keliu: ai dėl šventos ramybės…
Aš pati esu krikštė. Ir gan didelė – 9 metų. Bet man tai tebuvo gražios suknytės apsivilkimas ir dovanų gavimas. Dabar man tai nereiškia nieko. Įtariu nereikš ir tiems kūdikėliams. Tai kodėl gi vis tik yra tas visuotinis cirkas? Kaip jau minėjau, klausimas tik tiems, kurie save laiko netikinčiais, nes prie tikinčių aš nesikabinėju, tai jų tradicija, jie tame mato prasmę ir pan. Tai kaip?
P.S. O vakar pagalvojau. O kodėl Ieva laikoma tokia bloga dėl to obuolio? Juk įprasta moteriai sakyt “duok vakarienę”. Dar įprasčiau laukti, kol ji pasakys “brangusis, sėsk prie stalo”. Na tai davė Adomui obuolį. Uždraustas. O tai beveik tas pats, kas alaus atkimšo. Tai kas blogai?
Ha, kaip tik vakar apie tą patį diskutavom. Aš tai žinau, kad nekrikštyčiau. Nes nu kam vaikui piršti religiją, kai jis net nesupranta su kuo ji valgoma? Jei norės, užaugęs pats pasikrikštys – aš neprieštarausiu 🙂 O man krikštynos (buvau 3 metukų) buvo viena baisiausių gyvenimo dienų – visą dieną smuko pėdkelnės, batai nutrynė kojas, bažnyčioje vandens ant galvos užpylė ir iš vis – košmaras kažkoks.
Na pavyzdžiui aš krikštytas, bet man dėl to nei šilta nei šalta. Nėra skirtumo ir kitų žmonių atžvilgiu, ar jie krikštyti ar ne. Man vienodai šviečia, tiesą pasakius. Bet jei, pvz, ateityji mano žmona (jei tokią turėsiu) norės mūsų vaikiuką krikštyti, aš neturėsiu dėl to jokių pretenzijų. Kaip sakei, tegul būna dėl “šventos ramybės” 😉
Laura,
:))
Mantai,
va aš ir sakau, kiek dalykų žmonės daro tik dėl to, kad nereiktų galvot. “Ai koks skirtumas, negi gaila, ilgiau truksiu sukdamas galvą kam to reikia, nei padarydamas”, :))
Krikstas – procedura/praktika, dar ju kalba – sakramentas.
Pries 2k metu, kai nebuvo visuotines intelekto vergoves, tai puikiai “issaudavo” zmogu i jo “isorini AS”, kai “myli savo artima kaip save” ne todel, kad taip parasyta, o todel, kad jis – tavo samones dalis.
Siais laikais is jo beliko tik simbolis/apeiga.
Turintiems gilu religingumo jausma/talenta gal ir suveikia, isnesa i aukstumas, sujungia. Kitiems – be sansu.
Tas rodo, kad J technologija per 2k paseno ir nera efektyvi/lanksti/adekvati klimatams, kulturoms, situacijoms, sociumo modeliams.
Kaip pasauleziurinis transkontinentalinis verslas – o taip!
Tik i krize grimzta vis giliau. Viskam savo vietos/laikai…
Tiek daug prirašyta ir nieko į mano klausimą. Ir kas klaviatūrai nutiko?
Daug? Juokauji? 😀
Tik kompleksinis defokusuotas atsakymas.
Ivertinantis daugiau dedamuju, kuriu nebuvo klausime, taciau jas veliau konstatavus iskiltu naturaliai kiti su jomis susije kl.
Fokusuoti komentai, jei jau taip pri.
A) Kad svarstyti, ar kri vaikus, pirma juos reiketu turbut pasigaminti? B) Cirkas del verslo ir kontroles & PR C) Obuolys – simbolis. Gilinkis i epocha, ir pamatysi, kad operavo simboliais, kuriuos dabar traktuoja kaip te/be/nesugeba.
Krik, Kaip, ar dar kažkaip. Aš dabar tavęs klausiu. Kodėl taip nutinka, kad tiek daug žodyną skaitantys žmonės vis tik nesugeba įsijungti LT raidžių?
Apie fokusuotes:
A) na juk niekur neminėjau, kad neprisidariau, kas liečia mane. O kas liečia klausimą, tai jau paminėjau, kad jis skirtas tiems, kurie save vadina netikinčiais, bet ruošiasi krikštyti vaikus. Turimus, būsimus, svetimus. Nei retorinis, nei filosofinis tas klausimas.
B) nesutikčiau
C) gilintis aš galiu, noriu, darau. Bet šiuo atveju klausiu konkrečiai. Tų internautų, kurie … jau minėjau prie A.
Požiūrio naciai dažnai yra labiau naciai nei požiūrio 🙂
Na tu dar ir vardą išsirinkai, ir krikšto tėvelius. Taigi ne tik puošeis gražia suknyte ir dovanų gavai 🙂
O ŠVENTA RAMYBĖ labai svarbus dalykas
Šventa ramybė dėl kitų, o kaip su savo šventa ramybe? Ta vidine? Kur nu niekaip negali nuo savęs paslėpti veidmainiavimo fakto? Kiti dingsta, miršta, išvažiuoja, o su savim tai lieki.
Taip, rinkausi ir suknytę ir vardą. Lygiai taip pat būčiau rinkusis ir indų, musulmonų ar indėnų ceremonijai. O dabar štai jei jau norėčiau rinktis, tai galvočiau kam ir kodėl ir ką tai duos mano vidinei savijautai. Ruoščiausi, domėčiausi.
Kodėl žodyną skaitantys jų neįsijungia, reikėtų jų ir klausti.
O, pvz, aš, nors ir neskaitau žodyno, kartais tingiu, kol nepaklausia.
– Ką mokate dirbti?
– Galiu kasti.
– O dar?
– Galiu nekasti…
Jei kalbame apie tikėjimą apskritai, tai ir mokslas – religija.
Niekas elektrono nematė, o tiki “tarpininkais”, pvz, N.Boro modeliu, SEM mikroskopu tt Taigi, nėra “netikinčių” žmonių, jei ką 😀 O tikėjimą Dievu, kuris yra būsena, dažnai painiojam su religija, kuri yra tik socialinė sistema, skirta PRIMINTI, rečiau (efektyviau – rytų religijose) – treniruoti tas būsenas.
Dėl B) turėjau omeny aptekusią taukais dvasininkų hierarchiją, važinėjančią VIP transportais, jau nekalbant apie pedo- tt skandalus; kas yra visiškai priešinga JC mokymui. Bet čia tik, jei įdėmiai skaitei NT.
O kiekvienam asmeniškai to cirko priežastis ir yra asmeninė. Aš, pvz, to cirko nedarau, tai ir problemų neturiu 😀
Reziumuojant.
Manau, neefekyvios sąmonės psicho-technologijos, laikui bėgant, atkris savaime. Kaip besilupanti oda. Kaip lapai rudenį, tam, kad atsirastų pumpurai, o iš jų – žiedai ir obuoliai.
Tamsta regis ne ten pataikėt. Jei aš paklausiau kiek kainuoja duona, tai ir noriu sužinot kiek kainuoja duona, o ne iš kur duona atsiranda, kas ją valgo, kokios rūšis būna, kiek kokių veiksmų reikia atlikti, kad tą duoną iškepti.
Mano darbas mane išmokė vengti naudoti nereikalingus žodžius, nes viską galima pasakyti paprastai. Tad aš tamstai per prasta.
jei nutiks tokia bausmė už seksą — vaikai — nekrikštysiu.
Rokai,
o ačiū už frazę. “bausmė už seksą — vaikai” – įsiminsiu.
Na, kadangi aš čia tik svečias, sutinku su šeimininkės nuomone vien iš pagarbos.
Nežinau, koks tavo background’as, bet iš konteksto spėju, kad tiksliukė. Nes viską paprastinti, aprašyti algoritmais, bendrauti klausimas>atsakymas dažniausiai bevelyja programeriai ir kitokie tiksliukai. Na, dar amerikosai. Ne todėl, kad smerkčiau ar ką, – juk ir pac tox 🙂 Tiesiog jų/mūsų mąstymo stilius persunktas “todėl>kad”. Kai tave gyv labiau patrins, suvoksi, kad “todėl>kad” apima max 5pro visumos. Ne daugiau nei intelektas. Beje, net patys moxliukai tokios išvados ir priėjo. Todėl viską malti per paprastumo prizmę GALIMA, tačiau tik visumos sąskaita. Neįmanoma sulipdyti mechaniškai visumą iš sąvokų fragmentų. Tiksliau, įmanoma, bet ši intelektualinė technologija – jau vakarykštė diena… Sorry, kad įsibėgėjau čia. Nebedrumsiu logikos daugiau.
Na taip. Aš tiksliukė rašytoja. Vienas žodis pagal išsilavinimą, kitas pagal darbą.
Deja mes ne apie tą patį. Man sunkiai priimtina tokia klaba, kai kiekvieną sakinį reikia skaityti n kartų. O pagaliau jį apkramčius, suprasti, kad niekas tuo nepasakyta. Ak ir tikrai ne dėl to, kad galėčiau nežinoti kas yra “kompleksinis defokusuotas atsakymas”, “pasauleziurinis transkontinentalinis verslas” ir pan. Nežinau kas čia tokio pasenusio būtų kalbėti paprastai. Ar toji vakarykštės dienos baimė?
Kaip jau sakiau, tiek daug prirašyta, aš išnagrinėta, etikečių prilipinta, mandrų žodžių prigeneruota, o aplink klausimą lankstu apeita. Kam, kodėl? Nėra atsakymo? Tai kam tada vargintis 4 ilgiausius komentarus rašyt? Pas mane yra labiau abstrakčių įrašų, kur lyg ir būtų tinkamiau.
tik noreciau atkreipt demesi kad galima krikstyt ir ne pas katalikus o pvz pas liuteronus (: ir is vis, tai dar nera religijos brukimas, kiek as suprantu tai prie konkrecios krikscionybes pakraipos prisirisi kai eini pirmosios komunijos (ar konformacijos) ir tas jau daroma zmogaus pasirinkimu (tuo, geruoju atveju). mus tai mokykloj visus viena vakara pakrikstyjo, kita ryta priemem komunija, labai nesigilindami tai dabar kai pagalvoju tai lievai kazkaip. as savo vaikus krikstysiu pas liuteronus (nors turbut didesniaja dalim del to kad Brangiojo puseje religija propaguojama labiau ir jam svarbu), o toliau tegul jie patys sprendzia ar nori labiau susiet save su kuria nors baznycia ar ne (:
shiny,
va atsakymas, kaip atsakymas. Aš čia apie “nors turbut didesniaja dalim del to kad Brangiojo puseje religija propaguojama labiau ir jam svarbu”. 🙂
Ok, pakelkime kartelę. Jei užknisiu, tiesiog trink.
Kadangi niekas neapima 100% visumos 1 metu (kitaip pretenduotų į Dievo vaidmenį, ok, pusdievio), bet koks klausimas – dūris pirštu į save. Kaip ir bet koks atsakymas. Ar supranti, kad tavo klausimas JOKS? Ir atsakymas priklauso nuo atsakytojo: lyties, šeimyninės padėties, rasės, tikėjimo, tolerancijos, tautybės, blogų, kuriuos jis skaito ir/ar rašo, background’o, išsilavinimo, tradicijų, naršyklės ir OS ir tt. Jei atliktum pasaulinį tyrimą, gautum pakankamai spalvingą pyraginę diagramą su 1 kitam priešingais atsakymais. Tada tau beliktų atsirinkti kriterijus, pvz: ar jie supranta LT, ar skaito tavo blogą, ar turi vaikų vs ar turi fantazijos, ar yra religingi vs vaikosi mados ir tt.
Ar įtikau?
😀
Įtikai. Tik man keista, kodėl tu į viską žiūri, kaip į tyrimą.
Statistikų aš nevesiu. Žmogiškas smalsumas suveikė išgirdus, kaip žmonės krikštynas planuoja, nors save laiko netikinčiais (ar jie tokie yra, ar ne, šiuo atveju man kaip ir neįdomu, įdomiau tos dvi prieštaros visuomenei pateikiamos: ne ne ne, nu baikit, aš bažnyčioje? O bet tačiau vaiką tai pakrikštysiu). Lygiai taip pat man įdomu, kodėl tuokiamasi bažnyčioje.
Jau vat įtikinamai išsiaiškinome, kad tarkime laidojama su kunigu yra todėl, kad nereiktų galvot, kitaip viską padaryt. Dėl scenarijau. Kunigas tą pasako – daroma taip, aną padaro – nešamas karstas ir t.t.
Štai turim net kelis atsakymus: mano mama krikštijo mus dėl šventos ramybės, kurią drumstė bobutė, Mantas darytų tai dėl žmonos jei ši pageidautų ir neklaustu kodėl, Shiny dėl Brangiausiojo, kuris religingas.
Situacija daugiau mažiau aiški, niekas to nedarytų dėl to, kad tai ką nors reiškia vaikui ar jiems patiems.
Aš jei man nutiktų taip kaip Rokas sako, irgi nekrikštyčiau. Labiausiai turbūt dėl to, kad šventos ramybės neturėčiau ir visas savo ir svetimas močiutes galėčiau paerzint.
Beveik galima ir baigti diskusijas.
nekrikštysiu. nors spaudimas ohoho koks