Labas,
Kaip dirbasi ir gyvenasi? Aha ir man lietus lyja. Bet dzin, ne lauke gi dirbam.
Žinai, kaip viskas keičiasi kai daugėja patirties..? Apsirengiam šilčiau, skėtį pasiimam.
Turbūt teko susidurt su darbais, kuriuos gali padaryt šiandien, ryt, po ryt… Niekas nepasikeis.
Ir jie guli… guli… guli… Spėk, kada bus padaryti? O gi tada, kai atsiras kitų labai labai svarbių reikalų. Va tada, tie svarbieji pasitrauks į šoną ir bus padaryti tie, na kur gulėjo…
Nukrypau į lankas. Grįžtu prie pavadinimo.
Anksčiau, kai manydavau, kad nespėsiu atlikti darbų, labai panikuodavau. Skaičiuodavau, kad oi liko tik 3 dienos ir dar šita krūva š… Pameni? Zyzdavau pakampėse, kaip viskas blogai.
Dabar man įsijungė tas mano mylimas cinizmas. Liko x dienų ir dar nieko nepadaryta? Fi… Tik nesugalvokim dabar pradėt, nes dar imsime ir be streso suspėsime. Palaukim geriau kol liks x-6 . Taip linksmiau. Pamatysim savo galimybes. Tada dar pakeisim viską šimtą kartu… Nes pasirodys, kad per daug lakoniškai pažvelgta į situaciją. O kai x-8 lygu vienas, tada jau gal ir garsiai galima bus pasakyt, kad gal nespėsim? Ir miegosis ramiau, po viršvalandžių ir nevalgymo gi vistiek bus nelikę jėgų. O kai x-y bus lygu 0,5 tada jau galima bus pasakyti “argi aš nesakiau?”.
Man iš tikrųjų darosi linksma. Nuoširdžiai. Gal visgi esu užsislėpusi ekstremalė? O ką galiu padaryt. Pasirinkimas tik nervintis arba atsipalaiduot ir pamėgint patirt malonumą (šitą frazę jau senų senovėje mama įkalė). Nuo manęs priklauso tik 1,5 psl. Tai aš jau kaip nors susisuksiu per tas x dienas.
Neketinu nei svetimų darbų dirbt, nei jų primest kam nors:) Tiesiog linksminuosi:)
O kaip tau sekasi? Gal arbatos?