Mano ir g. prasidėjo būtent nuo jų. Šiaip aš ilgą laiką galvojau, kad dėl ožių su kuriais labai jau negražiai elgiamasi. Tačiau visgi dėl mano komentarų vieno blogo letynų temoje. Jau nepamenu koks ten tas komentaras buvo, bet kažkas tokio, kad ir man reikia lentynų. Būtent tada jis atkreipė į mane dėmesį, ar tai apskritai suvokė, kad yra tokia va Salomėja. O po to ten visi ožiai, paintbolai, drožti kumštukai, miškas ir pasileido 🙂
O lentynų tai iš tikro reikėjo. Tada prieš tris metus jau neturėjau kur susidėti knygų. Tada visas turtas turėjo susispausti vienišoje svetimoje lentynukėje:
Tada mes jau buvome sugalvoję, kad šioje vietoje puikiai tiktų tokia lentyna:
Aišku visi labai kreivai į tai žiūrėjo, o mes taip ir neprisiruošėme jos pagaminti. Gal ir gerai. Nes ji labai graži, o bet tačiau gera tik kai turi penkias knygas. O aš tik penkių knygų nesiruošiu turėti.
Na ir pagaliau, praėjo trys metai nuo tada, kai lentynų poreikis buvo išsakytas. Ir praėjo daugiau nei metai, kai knygos buvo sandeliuojamos tiesiog ant žemės…
Mes susiėmėme ir per dieną pasigaminome naujas lentynas! Kainavo jos mums tik kampučius (<50Lt), nes visa kita yra tai kas kitiems kur nors atliko. 1,58×2,45, o jau tiek daug užimta! Greitai reikės naujų :). Ir g. man vakar sako: “tai baigėsi vienas svarbus mūsų santykių etapas” 🙂
Į kreivą lentyną tai tik kreivai (t.y. pakrypus) ir galima žiūrėti. Bet po teisybe, tai man ji patiko ir aš tikrai į ją nekreivojau:))