Joninės su pliusu

Pirmą kartą šiais metais mane įkalbėjo sėsti ant dviratuko. Na ir nieko. Užpakalis tik šiandien sako, kad ne koks tas takelis Nemenčinės plente.
Keturių linksmučių žmogelių kelionė. 22km į vieną pusę. Tikslas – miškas su upeliu.
Išvada – telefonas su GPS gerai tuo, kad nauneiminiam upeliui pasirodžius esant grioviu, žinojome tą faktą, kad čia jis ir yra. Bet kam tie upeliai? Tobulas miškas, kompanija, maistas, alus. Palapinę pasistatėm, bet neprireikė – gera buvo aplink laužą. Neprireikė nė purškalo nuo uodų. Į telefoną įsirašiau eksperimentavimui programėlę skleidžiančią uodams nepatinkantį garsą, bet kad jų nebuvo, tai neteko išbandyti. Erkių buvo. Aš (valio valio) išvengiau.
Jau yra vovieraičių ir mėlynių, dar yra žemuogių.
Didysis atradimas – tešlos ant pagaliuko kepimas. Nom nom nom.
Kitos dienos klausimą kada važiuosim namo išsprendė popietinis lietutis. Tad apie 18 jau buvome namie. Daugiau tų Joninių!