Ar svarbu tai kas nesvarbu?

Gyvenimo pastebėjimai. Iš forumų, iš komentatorių, iš kasdienybės.
Dialogai:
-Dizaineriai sako, kad taip negalima rengtis.
-Ir kokie dizaineriai taip sako?
-Visi.
-Gal galima konkrečiau? Šaltinį, kur ir kada tai buvo pasakyta, bent jau pavardę.
-Tai nieko nepakeis.
-Bet jūs argumentuokite savo pasakymą jei jau taip pasakėte.
-Ai, naudokitės google, vištos!
-Mokslininkai ištyrė, kad…
-Atsiprašau, o čia oficialus tyrimas?
-Na tai turbūt.
-O kur jį galima rasti, paskaityti informacijos?
-Nežinau, aš kažkur internete skaičiau.
-Tu nevertini mano pastangų.
-Kokių konkrečiai?
-Ai
-Nu ne ai, kokių konkrečiai pastangų nevertinu.
-Nesvarbu. Koks skirtumas.
-Šita iliustracija bloga, surask kitą.
-Kokią konkrečiai?
-Nežinau, tinkamesnę.
-O tai kodėl šita bloga?
-Tiesiog netinka, man nepatinka, nu netingėk paieškot.
-O tai bent orientacijai, ką ji turi vaizduot?
-Nežinau. Pagalvok. Šita netinka.
-Kodėl pyksti?
– …
-Šiaip nuotaikos nėra?
– …
-Aš padariau ką nors?
– …
-Tai pasakyk jei kas netaip, nu…
– …
-Tau nepatinka juodi batai.
-Iš kur čia ištraukei?
-Sakei kažkada.
-Kur kada, ką tiksliai?
-Ai, nepamenu.
Tokie dialogai varo į neviltį. Kai kurie jų skaudina. Darbinėje aplinkoje – žemina. Ar verčia jaustis kvailesniu nežiniuku. Tokių dialogų daug. Ir jie nepadeda gyventi. O juk viskas gali tapti paprasčiau. Jei tyli – reiškia nėra ko pasakyti, jei nesvarbu – reiškia nėra ko į tai gilintis, jei nepamena – vadinasi to nebuvo, o jei neranda argumentų ir šaltinių informacijai pagrįsti – tai netiesa. Jei negali konstruktyviai kritikuoti – nepersistenk tada taisydamas klaidas, kurios nėra klaidos.  Bet lieka dar tie jautrūs žmonės.