Alaus pirkimo įpročiai

Pamenu, kaip kažkada piktinausi, kad šiais pasirinikimo laikais, parduotuvėse nėra tamsaus alaus. Vat ir dabar turiu keistą taisyklę, visada tokio nusipirkti, jei tik randu. Tokio kuris kainuoja iki 3Lt. Samsonas, Ožiukas, Bohemia (ar kaip ten). Ir galvoju, kad ok ok “Švyturio” šalis. O bet tačiau, štai čekiško akcija: lygiai tiek pat kainuoja ir tamsus, ir šviesus. Bet tamsaus gerokai daugiau prapirkta. Vakar atsiradusio Kozol, šiandien jau beveik tuščia lentyna. Taigi, ne aš viską išperku. Kažkas kitas, tai kodėl dėl manęs ir tų kažko kito negali visada tamsuolio būti?
Ne, aš negeriu labai daug. Bent jau pastaruoju metu. Nes a) tamsaus alaus tikrai būna retai, ypač artimiausioje parduotuvėje, b) į parduotuves einu gana retai, c) perku tik 1-2 butelius, d) mielai vaišinu svečius, e) mėgstu kaupti atsargas, o jei karas koks?
O kadangi vakarykštės įkurtuvės pratuštino šaldytuvą, o ir maximoj buvau, tai prigriebiau šiek tiek tamsaus gėralo. Ir prie kasos gi pasirodė vienas butelis be kamščio, ir nesipila alus tik todėl, kad visokios ten folijos dar jį prilaiko. Nors varvėjo. Atsiprašau, sakau, bet šito tai nejamsiu. O pardavėja manęs klausia, tai išminusuot ar eisit kito? Pažiūrėjau aš į tą eilę už manęs, kurioje neseniai stypsojau. Mikliai pasvajojau, kad jau einu. Į antrą aukštą, sau neskubėdama, pasivaikščiodama, su pikdžiuga tokia… Kadangi šiandien, ryt, poryt gėrimų neplanuoju, tai ai tiek to… Minusuokit… Bet kodėl bliam, taip nutiko su silpnesniu bei skanesniu alum, a?

3 thoughts on “Alaus pirkimo įpročiai”

Leave a Reply

Your email address will not be published. Required fields are marked *