Taip jau nutinka, kai kažkas pagrobia vieną gyvenimo valandą. Pusryčiai pusę keturių. Po piet.
Brangiausiojo siūtas sijonas kreipia visų dėmesį. Sako man tinka. Sako gražus. Fun.
Tas butas visai nieko. Ir kaina tinkama. Ir vieta nėra bloga. Ir didesnis. Ir net vonia yra. Ale nu ne ten, kur aš svajoju. Ne ten.
Katė gimdyvė mūsų name staugia per visus devynis aukštus. Lauke būriuojasi tėvai. Nuolankiai susitaikantys su likimu, bei aukštai iškėlę galvas.
Bato reikalai pajudėjo.
Po lašinių šokoladas yra labai skanu.
Tai tiek tų naujienų. Atiduokit valandą.
P.S. Į darbą tai nenoriu.
Tikiesi, kad kas nors paklaus kodel toks iraso pavadinimas? 🙂
O tu labai nori paklausti, nes įdomu, bet niekas neklausia, o pats/pati nedrįsti?
Šiaip tai nesitikiu, nes jau buvo panašių pavadinimų ir atsakiau. bet jei yra didelis poreikis galiu ir vėl atsakyt.
Laurai. O ko man bijoti?
Beje, ar cia tik man toks susidare ispudis, ar tikrai negali susilaikyt kokiu nors pretekstu nepalikusi komentaru po Salomejos irasais?
Aš atsakysiu už Laurą: taip anda, čia tik tau toks įspūdis susidarė.
Nepasidalinat Salomėjos, mergaitės?
blia. vaikai.
Hmm.