58/366

Pavasaris veržiasi per kraštus. Nors ir ne už lango. Jei tik Vintedietė nepaves, tai turėsiu ryškiai geltoną suknelę.

Prisiverčiau užlipt ant treniruoklio. Tegul tik pusei valandos, bet gi po kelių mėnesių pertraukos.

Nors yra dalykų išvaizdoje, kurių aš negaliu pagreitinti, o rezultato laukimas šiek tiek blogina priprastą situaciją (na čia panašiai, lyg negalėtum maskuoti akivaizdžiai matomo spuogo, nes jis būtinai turi būti niekuo netepamas). Truputį kerta tas laukimas per nervus. Bet nieko.

Pavasaris, viskas bus gerai.

Leave a Reply

Your email address will not be published. Required fields are marked *