Vakar parašiusi apie tas visas bangas dar nenumaniau kiek pasipils įdomybių. Šiandien galvojau rašyti apie visokius lochus, apie lytinį švietimą mokykloje (ir supratau, kad koks skirtumas jis yra ar ne, juk lietuvių kalba dėstoma, o kvailutės mamytės vistiek prieš kablelį deda tarpą, nesuvokia teksto ir nežino kuo nuomonė skiriasi nuo įžeidinėjimų), apie katalikus, kurie vieną kartą aiškina apie sielas ir kuo gyvūnai skiriasi nuo žmonių, o kitą kartą cituoja horoskopus, apie tai, kad kartais jaučiu kaltę dėl to, kad gamta man pagailėjusi grožio davė daugiau proto ir kai kas liko visai be jo, bet ai… Visame tame chaose reikia paieškoti ko nors gero.
O to gero visada yra daugiau, tik jis toks kuklutis, neišsišokstantis, nelendantis į akis.