2054

Aksioma. Pasaulis sulipintas iš skirtingų žmonių ir skirtingų skonių. Bet visgi visada man įdomu stebėti tiek skirtingus skonius, tiek skonius įtakotus bandos jausmo, tiek…

Štai mes viename forume sugalvojome tokį žaidimą-mainus. Sudarome žmonių eilę. Pirmasis deda į voką penkiolikę gražių atvirukų. Gražių pagal savo supratimą. Tokių, kurių negėda rodyti, kokių norėtų gauti pats ir t.t. Siunčia kitam žmogui pagal sąrašą. Tas išsiima penkis labiausiai patikusius, įdeda kitus penkis ir siunčia toliau ir taip toliau.

Ir kas iš to gaunasi? Įdomus socialinis žaidimas. Interesų grupė ta pati. Susirinkę žmonės, kurie mėgsta atvirukus. Jų daug siunčia, daug gauna. Ir štai toje bendroje bendrų interesų grupėje prieštaravimas. O kas yra gražus atvirukas? Vienai naktinis Vilnius, o kitai Zombiai ėdantys žmones. Vienai pieštos gėlės, o kitai laukiniai žvėrys. Tad mūsų žaidime yra nuoskaudų. Ar būna kitaip?

Bet dar blogiau bandos jausmai. Šitie man matosi knygų skaitytojų pasaulyje. Beveik visi be išimties dievina kritikų, mokytojų ir garsių autoritetų išliaupsintas knygas. Ir jei aš tarkime pasakau, kad 1984, “Kelyje” ar “Pienių vynas” yra visiškai neskaitomos knygos, tai gaunu srutų ant galvos. Dažniausiai dėl to, kad nuomonė jau suformuota. Jau pradedi skaityti jausdamas spaudimą girti. Kankinu ir “Dorianą Grėjų”. Jaunos mergaitės rašo komentarus, kad tai jų mylimiausia knyga ir etc. Vai vai vai. Jums patinka to paveikslo, jaunystės kulto, vertybių dilemos idėja ar ta knyga? Tikrai patinka kai susirenka kambaryje diedai ir pradeda kalbėti nenatūralia kalba kažkokias pievas? “Dievaž, Bezili, nemaniau, kad tu toks tuštuolis; iš tiesų nematau jokio panašumo tarp šiurkštaus tvirto tavo veido, juodų kaip anglis plaukų ir šito jauno Adonio, kuris atrodo tarsi būtų iš dramblio kaulų ir rožių žiedlapių”. Ir taip toliau. Patinka?
Man idėja irgi patinka, bet tie bla bla bla… O jei man nepatinka, tai reiškiasi turi būti dar bent vienas žmogus, kuriam irgi ne. Ir taip toliau. Grandininė reakcija.

Bet mes skirtingi. Lieka tik nusikratyti jautrumo ir ašarų, kad pasaulis ne su mumis. Bet ir ne prieš mus 🙂