Dirbam dirbam mes darbe. Ir nereikia čia manyt kitaip. Bet pasitaiko gi, kad koks Donatas, sugalvoja pažiūrėt, pagal kokius raktinius žodžius jo blogą atranda skaitytojai. Tada užsikrečiu aš bei gi Laura. Garsiai perskaitome žodį, pakomentuojame pasijuokiame. Man tai toks keistokas tas dominuojančių žodžių sąrašiukas.
Tarkime, jei į gūglytės paieškos laukelį įvedu įrašau „darbalaukis“ (toks žodis pas mane pirmoje vietoje), tikiuosi rasti galbūt paaiškinimą, galbūt darbalaukio paveikslėlių, bet tikrai ne kažkokios ten Salomėjos paisliavas.
Antroje vietoje „nusišnekėjimai“. Va čia tai tikrai tikiu, kad žmogelis nesistebės niekuo, ką ras. Juk to ir ieško. Tikiuosi nenusivilia užsukęs, nes nusišnekėjimų pas mane tobulas rinkinukas.
Dargi trečioje pozicijoje jau seniai laikosi „kristiana“. Apmaudu turbūt ieškot informacijos apie parduotuvę… o čia vėl velniai žin kokia Salomėja pripaisė apie tai, kaip nežino ką nusipirkt.
Vienas labai įdomus paieškos žodis yra „noriu“. Na tarkim aš į „Google“ kreipiuosi tada, kai ko nors nežinau. Tai šitą atvejį reiktų kaip suprast? Kad ieškotojas nežino ko nori? Na tikiuosi ne manęs ir tik netyčia jam gūglytė mane pasiūlo.
O tarkime paieškos laukelyje parašius „kaip sekasi?“… Galvoju, gal reikia suprast vargšą žmogų, nes arba jis nežino ir to klausia. Vat pasakys, kad „tau sekasi gerai“ ir patikės. Arba jis neturi su kuo pašnekėt, todėl kalbasi su paieškos sistema. Gal ir neblogai, kad jį atsiunčia pas mane. Vis ne vienišas gal pasijaus.
O dar įdomesnis šiandieninis mano svečias, kuris parašė „džiaugsmas blogas“. Kaži jis mintyse turėjo, kad džiaugsmas yra blogas, ar ieškojo kokio nors džiaugsmo apie blogą blogo apie džiaugsmą. Pastaruoju atveju, puiku, kad atėjo pas mane. Dabar jau gali džiaugtis. Nėris irgi atveda lankytojų.