Žiedų valdovo fenomenas

Šiandien vienas komentatorius klausia: “odieve, kiek jums, vaikai, metų?”. Mat aš drįsau pasakyti, kad “Žiedų valdovas” man nuobodus ir ištęstas. Kadangi esu graži moteris, tai galiu pasakyti – 29 metai.  Šiaip jau beveik ir 30, lauksiu dovanų spalio 13 dieną.

Atsirado tas komentatorius tada, kai “Tyto Alba” savo feisbuko sienoje įdėjo linką į tą įrašą. Mieloji leidykla galėtų ir kokią knygą padovanoti. Pvz., “Lanko viešpačiai” už tą išsilavinusių skaitytojų drabstymąsi purvais vien dėl to, kad aš turiu nuomonę.

Tas pats komentatorius rašo toliau: “Tolkien’as gali nepatikti, galit jį ignoruoti, bet susimildami nerašykit, kad “Žiedų valdovas” yra nuobodus ir ištęstas”. Ir čia man labai įdomu. Kodėl gi jis (Tolkienas) gali man nepatikti, bet pasakyti štai to aš negaliu. Ar tik neprimena mokyklos, kur mums visiems turėjo patikti “Anykščių šilelis”, “Metai”, “Marti”, “Gyvenimas po klevu”, “Hamletas”, “Altorių šešėly”, Homero šedevrai (šių tai beveik niekas neskaitė, bet galvomis linkčiojo – labai puikus kūrinys). Vieni patiko, o kiti ne. Bet patikti turėjo visi. Argi ne keista?

Vadina mane neišprususia komentatorius. Kitas komentatorius feisbuke sako kažką apie mano išmintį nelabai gero. Kaži kodėl? Taigi aš pakankamai turiu žinių kodėl “Žiedų valdomas” toks geras, kodėl jis patinka, kuo jis papirko savo gerbėjus, kiek daug pasekėjų turi iš šiaip kokia stipri jo vardo galia. Tai kas blogai? Gi ne kokia kvailelė iš vienkiemio, kuriame neprieinama jokia informacija, palėpėje atkapsčiusi nežinomo Tolkieno knygą ir rėkianti, kad nuobodu.

Jeigu mes visada tylėsime, tai kas čia gero bus? Man neskanu ikrai, bet gi pasaulis dėl jų svaigsta. Man nepatinka Tolkienas, nors pasaulis dėl jo svaigsta. Negaliu pakęsti juodos spalvos drabužių, nors maža juoda suknelė yra tokia pati klasika, kaip “Karas ir taika”. Bet juk tai tik mano nuomonė. Tačiau perskaičius man adresuotus komentarus pradeda atrodyti, kad mano nuomonė yra reikšminga. Tų dalykų gerbėjai tarsi sunerimsta. Jų dievukas kažkam nepatiko? Tai gal dar ir dar ir dar kam nors nepatinka? O tada pakels ranka tiek daug žmonių, kad teks suabejoti ar dievukas tikrai vertas olimpo? Ai, geriau nubraukti pora skaičiukų nuo blogerio IQ ir ramiai miegoti.

Mielieji, klijuoti kvailio etiketę tiems, kurių nuomonė nesutampa yra įtartina. Nes tada kažkaip gaunasi tik “mes” ir “kvailiai”. Tikrai nėra viskas taip paprasta. Ir gyvenime artimiesiems kartoju, kad ne visi yra lochai, kuriems ta etiketė klijuojama :).

8 thoughts on “Žiedų valdovo fenomenas”

  1. Pačiam Žiedų Valdovo skaityt neteko, tačiau iš armijų Tolkieno fanų jaučiu šokią tokią pagarbą autoriui, nes, panašu, yra jį už ką gerbti ir iš dalies galima suprasti pykstančius dėl neva nuvertinimo, tačiau vadinti kvailiais išties nereikėtų, visų pirma tai nemandagu, o antra, žmonės turi savo nuomones, po velniais… Nors, tiesą sakant, ir autorės pasisakymai kartais sukelia abejonių dėl galimo ‘hipsterito’, kaip žmogui gali nepatikt tiek daug pripažintų kūrinių?:D O jei rimtai, tai gi vienos tiesos nėra, tad ar nereikėtų žmonėm išmokt būt tolerantiškiem kitų žmonių nuomonių atžvilgiu? Galbūt prieš peikiant klasikus pagalvoti ar nebus į tai per daug skaudžiai reaguojama, o ir patiems į tokius dalykus reaguoti mažiau.

  2. Aš labai skaniai “sukramčiau” Tolkieną, bet net ir man, tokio žanro fanei, vietomis per daug ištempta, ypač trečios knygos pabaiga. Visi turi teisę į savo nuomonę, nematau tame problemos. Žodžiu, viskas puiku. Tikrai labiau užknisa kokios nors klasikos aklas garbinimas dėl garbinimo.

  3. Toks klasikos garbinimas tikriausiai atsiranda dėl pasididžiavimo savimi kai tą tokią sunkią klasiką tūlas žmogutis įveikia. Tada jaučiasi didelis, stiprus ir protingas ir užtat šitaip jautriai reaguoja į tuos, kurie sako, kad “nieko čia tokio” :)))

  4. Bet tai akurat “žiedų valdovas” yra sunki knyga, ypač mūšių scenos, politinės vingrybės.. Sukurto pasaulio detalumas man atpirko viską, bet stebėtis, kad kažkam pasirodė nuobodu.. gal nelabai pats skaitė?

  5. Ai, aš tai skaičiau Tolkieną. Skaičiau praleisdama tas ištęstas vietas, nes jų totaliai neprisimenu. Tada pasižiūrėjau filmą ir knygos nepamenu. Man buvo per daug visokių ten detalių, aprašų, kvailysčių ir t.t. Nors esu absoliuti žanro gerbėja, ryte praryju viską, kas susiję su stebukline fantastika ir pasakomis. Nu bet ką, ginčytis dėl knygų tai kaip ginčytis dėl skonio ar, kaip sako žmonės, su pliku pešiotis. Vieningos nuomonės vis tiek nebus.

  6. O man Tolkinas patiko. Perskaičiau per savaitgalii. Visus 3 tomus. Dėl to jokių ištęstų vietu nepamenu. Gal nebuvo.. gal praleidau.

    Beje, kitus vadinti kvailais labai patogu. Neužmušamas argumentas. Pripažinus oponentą kvailiu (subjektyvi nuomonė), bet kokios diskusijos su juo praranda prasmę. Galima tik pamokyti ir pamoralizuoti. Gis kaip patogu 🙂

  7. Man “Žiedų valdovas” patiko, bet tikrai nesuprantu, kodėl jis turi patikti ir kitiems. Ar visiems. Mano vyrui jo knygos visai nesudomino ir nepatiko. Ir ką? Nuo to jo nuomonė man nepasidarė menkesnės vertės. O ir apie mane jis nepradėjo galvoti, kad esu suvaikėjusi kažkokių pasakėlių gerbėja.

    O manyti ar tikėtis, kad klasika turi būti kažkaip jautriai ar ypatingai švelniai kritikuojama yra tiesiog kvaila (mano asmenine nuomone).

  8. labai gerą temą užkabinai. neseniai sužinojau, jog net periodiniuose kultūros leidiniuose, leidžiamuose Lietuvoje, vyrauja stilius “tu parašyk recenziją, mes ją parodysim autoriui, tada jis ją pakoreguos, ir mes ją išspausdinsim”. kai sužinojau apie tai, jog tokie dalykai kaip parodų recenzijos yra tam tikra prasme cenzūruojamos, tai praradau paskutinę viltį apie tokį dalyką kaip Kritikos egzistavimas. visur sušikta tolerancija.

Leave a Reply to Dalius Cancel reply

Your email address will not be published. Required fields are marked *