Turėjo būt kitas pavadinimas, bet ai…

Apsėdimai, priklausomybės, manijos, minties užstabdymai.
Ir dar rėmai. Rėmeliai. Rėmukai.
Šito gėrio matau stebėdama pasaulį savo naiviomis akimis. O jos pas mane naivios naivios. Klapt klapt.
Kai kuriuos žmonės taip apsėda, kokia nors idėja, pvz., susikurti tam tikrą įvaizdį ir jo laikytis, kad šie net praranda visus draugus. Ai, bet jie ir netiko prie įvaizdžio. Toks jau stiprus tas apsėdimas.
Klapt.
Kai kuriuos užklumpa trumpalaikiai priepuoliai: pvz., kasdieną valgyti chalvos batonėlius, kol į šiuos nebegali žiūrėti. Tada ateina eilė kitai laikinai manijai.
Klapt.
Aš irgi. Manau ne visai normaliai elgiuosi rytais telefonu žvilgtelėdama kas naujo internete. Juk galiu įsijungti kompą, arba palaukti pusvalandį kol atsirasiu darbe.
Nemanau, kad normalu yra būti taip neigiamai veikiamai “fullscreen’o”. Nes net mažame savo nautbukėlio ekrane negaliu, na tiesiog NEGALIU pakęst, kai programa įjungta per visą ekraną. Tuomet aš visą laiką galvoju, kaip ją sumažint… [taip, aš ir filmų nežiūriu fulskrynu. Na arba bent jau leistuvo valdymo mygtukai man turi matytis].
Klapt
Kartais pamąstau, kad kai kurie tikrai apsėsti. Čia aš apie internautus. Juos užvaldžiusi mintis, kad visi yra kvailiai bei neišmanėliai ir skleidžia visokias erezijas, kaip rimtą reikalą (visai su tuo sutinku). O bet tačiau, visai jau nesuprantu, kaip galima būt taip užsiciklinus, kad pult į asmeniškumus. Ižeidinėt tuos vargšus neišmanėlius. Taip užsikirst, kad visur ir visiems pasisakyt ta tema. Blogint apie tai. Ir vis badyt pirštais – va jie, va jie, tie kvailiai tikintys nesąmonėm ir skleidžiantys blogą info kitiems kvailiams. Ir??? Apsėstasis tik dar labiau siunta, dar labiau jaučia pagiežą. Aplinkui niekam tai nerūpi. Po to pradėda neberūpėt ir tiems, kurie sudomėję buvo tais tikraisiais argumentais ir ta “gera bei teisinga” info. Nes tampa nebepriimtinas jos pateikimo būdas.
Klapt
Ir rėmai. Na kodėl reikia sukaišiot visus į rėmelius? A? Vienas populiariausių tai vyrai ir moterys. Moterys daro taip ir šitaip, o vyrai galvoja anaip ir va dar kaip. Ar tikrai? TIKRAI? Tikrai aš esu vienintelė pasaulyje, kuri išgirdusi “na tai būdinga moterims/vyrams”, galiu beveik iš karto prisiminti konkretų pvz., kur ir kada taip elgėsi priešingos nei minima lyties atstovas?
O dar gražiau suskirstyt pagal specialybes. Ai, taigi filologė, ko iš jos norėt. Kažkaip man nepatiktų, kad mane vertintų pagal specialybę, su kuria gyvenime bendro turiu tik tiek, kad po stalu mėtosi baigimo diplomas. O net jei ir daugiau turėčiau bendro? Nuo to, kad esu elektronikos inžinierė dirbanti redaktore, tai mažiau meniška būčiau?
Klapt.
Jo viena iš mano manijų tai yra nusišnekėjimas. Kai tik išsižioju.
Klapt.
Šiandien gali komentuot ir lochai. Aš geros nuotaikos.

7 thoughts on “Turėjo būt kitas pavadinimas, bet ai…”

  1. Aš tiesiog negaliu pakęsti naršyklės ne fulscreen’u. Matau net jei per milimetrą langas yra sumažėjęs.
    Dar labiau negaliu pakęsti, kai man sako “Tu gi žurnalistiką baigusi, privalai žinoti…” arba “Tu gi žurnalistiką baigusi, o žurnalistai rašo tik nesąmones”.
    Be viso to, dar nesuprantu, kas tai yra įvaizdis. Ir kaip galima jį pačiam susikurti. Žinau, kad yra žmonių, kurie taip daro, bet aš nemoku.

  2. Laura, nu kas čia sunkaus su tuo įvaizdžiu? Nu susigalvoji va pvz., kad būsi bloga. Nu ir viskas. Laikais preciziškai. Pvz., gal ir norėtum komplimentą pasakyt, kad mano sijonas gražus, ale neleidžia nu įvaizdis, todėl geriausia leptelt: ” tu stora atrodai su šituo sijonu”. Nu ir tai pat visada.

  3. Šit kaip 🙂 Tada aš susikursiu įvaizdį, kad esu žmogus be įvaizdžio ir laikysiuosi to preciziškai – visada sakysiu, kaip norėčiau 🙂

  4. Tas “kaip nori” tai nereiškia, kad sakysiu “kaip galvoju”. Aš galiu norėti ir netiesą pasakyti, nes man taip patogiau 🙂

Leave a Reply to JOG Cancel reply

Your email address will not be published. Required fields are marked *