Truputį šen, truputį ten…

O taigi nedarbo darbo liaudies dieną nesisėdi namie. Tai mes ir nesėdėjom. Dar išvakarėse važiavom pasivėžinti. Miško keliukais, žvyruotais keliukais, akmenuotais keliukais, pakeliui rinkdami geolobius.

Mane vis nustebina tai, kiek mes daug neištyrinėję. Veržiamės į užsienius, kurortus, galų gale Trakus, ar Kernavę, o čia tokių keistų ir įdomių dalykų padėta. Tiesiog po nosimi :).

Štai šiandien aplankėme kelis Neries regioninio parko nepopsinius objektus, kuriuos jų svetainė pristato, kaip “kitoks turizmo maršrutas aktyviems ir drąsiems”. Taip jau gavosi, kad prie visų padėta po lobiuką. O su mūsų Van Jonuku (taip aš sau vadinu mažylį mocą) vienas juokas aplėkti :).

Netikėtos Velniakampio dvaro balyklos liekanos. Dar netikėtesnis man ten pasirodė kryželis. Kaži kas palaidota po juo.

2014-05-01 12.09.10

Prie šios vietos prieiti galima visai padoriu taku. Na, o štai Traumfeterių giminės koplyčios liekanos visiškai užslėptos. Prie jų neveda net menkiausias takutis (tiksliau, galima įžvelgti orientacininkų ar geokęšerių pėdsakus, bet jie nėra labai ryškūs).

10259809_742384635783462_894397560296083993_n

 

Taip pat ir dar Buivydų (netoli Dūkštų) piliakalnis padarė įspūdį. Pirmą kartą ten buvau. Tiesą sakant, net nežinojau, kad tokių yra (shame on me), o ten dar gražiau nei Kernavėje.

Nuotrauka ne kokia, nes tik vaidinau, kad fotografuoju (imant lobį suplūdo 30 žmonių su šiaurietiško ėjimo lazdomis, reikėjo apsimesti, kad kažką kitą čia darom), Buivydų piliakalnis už nugaros, o fotografijoje matomas Bardeliškių kolega.

2014-05-01 13.56.13

Galiausiai po pasivažinėjimo laukė šašlykiukai su brangiausiojo kolegomis, tai skaitau, kad para praleista neblogai :).

 

Leave a Reply

Your email address will not be published. Required fields are marked *