Tikri normalumai

Žinot, kaip aš vaikystėje valgydavau saldainius “kregždutė”? (jap jap, kai kas tikrai žino). Taigi pedėdavau saldainį (su popieriuku) ant žemės ir ant jo atistodavau. Tam kad susiplotų į blyną. Tada išlupdavau. Tada nuvalgydavau sutrupėjusį šokoladą. O tada tą likusį blynčiką.
Išsitraukiu darbe iš stalčiaus “kregždutę”. Hm. Nu ir padariau taip kaip vaikystėje. Taip pat skanu. Atsiminimai nepavedė.
O darbe prie monitoriaus kaupiasi sugedusių papuošalų-gyvūnėlių ferma. Atsitiktinis katinas ir dar nuo mokyklos laikų lydintis korkodilas. Nieko sau:

5 thoughts on “Tikri normalumai”

  1. aš šokoladą apkramtau, o tada suvalgau viduriuką 🙂 kaip tik pirmadienį taip sušlamščiau visą 200g pakelį :-)))

  2. o, geras, mums su broliu šitie saldainiai vaikystėj būdavo patys neskaniausi ir pamenu kaip kartą gavę jų kalėdinėse dovanėlėse išsinešėm laukan (kad mama nematytų) ir su visais popieriukais trypėm juos kulnais, kol pasidarė blynai ir beveik sulindo į pernykštę žolę, tik nevalgėm:)

Leave a Reply to D. Cancel reply

Your email address will not be published. Required fields are marked *