Vaiduoklis

Taigi papasakosiu vakarykščius įspūdžius iš ilgai laukto “Operos fantomo”. Bilietus nusipirkom vos tik pamatę reklamą per TV. Ot reklamos aukos. Bet ką aš galiu padaryt, kad ta Webberio muzika tokia įtraukianti? Išankstiniai bilietai turi pliusą. Atgailėjai pinigėlių, sumokėjai, o po mėnesio jau būni pamiršęs. Tai jautiesi, lyg nemokamai kur nors eitum.
Punktas pirmas – reikia nusigauti į Utenos areną. Priminsiu, kad Vilniuje gyvenu dar tik nuo birželio. Kelią darbas-namai išmokau greitai. Antrą pagal svarbumą Lietuvoje maršrutą namai-šudopolis irgi perpratau. Bet visokios arenos ir dar velniai žin kas, kur neaišku kiek truks nuvažiuoti, pro kur važiuoti ar nebus kamščių, tai yra ar bus normalūs kamščiai, o ten galima sukti? O bus kur sustoti?… Nuvažiavom.
Antras punktas. Sėdamės. Labiausiai patiko užrašas pie rūbinių, kad vietų skaičius ribotas. Valio, mūsiškių paltų jau niekas neėmė. Iš vienos pusės tai gal ir gerai, nes po to nereikėjo stovėti eilių atsiimant. Tačiau, tose mažose kėdutėse spaustis kartu su paltu kaip tai nepatogoka. Rankinę nukišus po kojomis, kažkaip įsitaisėm. Velniškai nepatogu, nes reikia šonu sėdėt.
Ir pagaliau prasidėjo spektaklis. Spektaklis??? Koncertas. Prieš tai priskaičiau tokių drąsių pasisakymų kaip “Renginio metu žiūrovai išvys netradicinę scenografiją, vaizdo bei garso efektus, puikią choreografiją. Visi šie efektai leis pasijusti šios istorijos dalyviu.” Tai jau laukiau ir tikėjau…
Hm. “Netradicinę scenografiją”. Čia įdomu tie du 3 minučių ilgio šokiai, kuriuos sušoko 10 žmogelių? Nes visą kitą laiką dažniausiai stovėjo Kristinutė viduryje scenos ir dainavo. O aplink ją pasiblaškydavo tai vienas tai kitas. Kostiumų nekeitė, nešoko…
“Vaizdo bei garso efektus”… Na garsas tai kaip ir garsas. Orkestras tikrai gražiai grojo. Kad gražią muziką irgi jau aišku. Dainavo tie artistai irgi puikiai. Tačiau vaizdo efektai… Dekoracijų nulis. Nebent manysim kad tos durys pro kurias įeina ar išeina, yra įspūdinga dekoracija. Ar tas ekranas, kuriame rodė fantomo akis ar kažkios operos lubas…?
Per niekam nereikalingą 20 min pertraukėlę dvi “ponios Zitos iš Mažeikių” man už nugaros aptarinėjo:
“O tai ta čiučiundra balta taip ir stovės visą laiką vidury scenos”…???
Jeigu visiškai visiškai būčiau žalia ir net nenumanyčiau apie ką spektaklis, tai nė velnio būčiau nesupratus.  Ir gaila to fantomo. Aš jau filme už jį sirgau:).
Bet muzika atperka viską. Net pikta šiek tiek dėl to. Kad negali pabambėt, nes vistiek faina buvo.