Lietus, muzika, savaitgalis

Niekas manęs neįtikins, kad ilgi savaitgaliai yra blogai. Kad nėra ką veikti. Ilsėkimės, žmonės, ilsėkimės:)
Man gerai.
Miegu kaip katė. Anksti vakare užmiegu, ilgai ryte neprabundu ir dar dieną nusnaudžiu. Todėl, kad patyriau šiek tiek streso. Man reikėjo išeiginių. Ir įprastom sąlygom gal būčiau ėmus porą laisvadienių. O čia viskas puiku. Su mieliausiais žmonėmis gali pabūti.
Vakarykštis pastebėjimas:
Vaikštom po senamiestį. Šviečia saulutė. Gera. Žmonių daug. Pradėjo lyti. Visi dingo. Nei tarpuvartėse, bromuose… Kaip siaubo filme kokiam. Saulė vėl išlindo – minia žmonių iš kažkur. Mistika.
Šiandien gatvės muzikos diena.
Išslinkom ir mes į gatvę. Smagu. Kiek daug jaunimo, įvairiaspalviai, įvairiastiliai. Man mėgstančiai viską stebėt – grynas malonumas. Vis dar žavi jaunuolių stiliaus paieškos, vis dar glumina bobutės pasipuošusios penkiomis eilėmis gintarinių karolių +žalvarine sage su ala deimantai. Damos…
Ai tiesa, muzikos juk diena… Matėm kelis “nekaltų mergelių chorus”. Na daug maž porą mergikių dainuoja, ar dar kokiu smuikeliu griežia bei dūdele pritaria… Bet veido išraiškos tokios, kad regis kančia tai didžiausia: “o mama mama, ką mes padarėm, ko mes čia ėjom”… Matėm ir daug tokių kolektyvų: apytiksliai šešiese sėdi, žvengia, rūko… o koks vienas būgnelį muša. Svarbu komanda, ar ne? Labiausiai patiko vaikai:) Taip nuoširdžiai groja drebančiom iš jaudulio rankom…
Vien kritikuoti nesinori, bet gal Merfis kaltas, kad kur tik mes ateidavom, arba niekas negrodavo, arba baiginėdavo. Tiesa teko paklausyt ir miksų trankių, ir dainu, net ir visai neblogų.
O labiausiai įstrigo tai Vokiečių gatvėje kažkoks kolektyvas. Su apyrimte aparatūra (suprask, girdimi jau iš tolo). Visai nieko rokavas (aišku ne savo) daineles plešia… Bet o tačiau, tarpuose, maždaug dainos ilgumo, apie dievą, Jėzų ir dar ten kažkokius pakilimus šneka… Pabėgom. Nega to, kad vis bruko neaiškios personos skrajutes, bažnyčios krikščionių, kuriose kviečiama į patarnavimus…
Apie 16val. pradėjo lyt. Taigi negaliu išvadu daryt apie tai vykęs, ar ne renginys. Man asmeniškai patiko, nes niekada per daug nesitikiu.
Išvažiavom Į Ukmergę, nes savaitgalis tęsiaisi:)

Savaitgalio reziumė

Pažiūrėjus į laikrodį, matau kad jau sekmadienio vakaras. Kur dingo savaitgalis? Sako geriausiai atsekti, kai užsirašinėji. Bandau suvirškint.
4 valandų kelionė pirmyn. Nesustojant. Spėkit kodėl taip greit nusėdo HTC (Salomėjiškai vadinamo H.yper T.ryper C.aca) baterija? Atsakymas: nes Salomėja visą kelią blogosferoje pratupėjo (ne aš gi vairavau).
Pasivaikščiojimas po miestelį. Siaučiant audrai. Lyjant lietui. Vardan to, kad nesėdėt namie. Ok, kokią valandą nesedėjom.
Valgymas valgymas valgymas. Ne dėl to, kad nori. Bet dėl to, kad kai kurie žmonės gyvenimą mato per akinius. Ne, ne rožinius kaip mano chalatas. O per tokius, kurie vadinasi “Nagi, jei neprikrausim pilno stalo VISIEMS SAKYSIT, kad nevaišino, nevalgdino, nedavė, negirdė”. Jo.. Labai svarbu. Va viešai virtualioj erdvėj visiems kurie perskaitys pranešu, kad valgyt davė. Daug ir gerai. Visi laimingi.
Savaitės rekordas. Žiūrėjau TV. Nuo 21 iki 01 valandos. Iš pradžių Euroviziją. O ka? Viena geresnių humoro laidų. Po to kažkokį filmą, kaip kažkokie bičai iš kažkokios salos bėgo. Manau šį mėnesį TV ir užteks.
Kelionė atgal. Pora valandų. Sustojimas Kaune. Prisipirkimas šmutkių. Aš sakiau, kad Kauno Akropolis geresnis. :))))))))) Juokauju, bet taip gaunasi. Galima užsidėt pliusiuką, kad vis dar esu lietuvė (nes tikras lietuvis per savaitgalį būtinai turi Akropolyje apsilankyt).
Gryžimas.
Valgymas (skrandžiai gi jau ištampyti).
Maudymasis.
Savaitgalio nebėra. Nepailsėta. Nenuveikta nieko naudingo. O jau katės kokios pasiilgę.

(Čia Pinkė, o ne pirkinys.)