Stebėjimai

Vienas mano draugas (?) sakė, kad žmonėms nepatinka kai juos stebi. Šiek tiek galiu ir paprieštaraut. Kodėl tada, kai paskelbiama atranka į kokį nors realybės show, anketos skaičiuojamos ne šimtais, o tūkstančiais? Visgi, žmonės, jei jums nepatinka, kai jus stebi, tai sorry. Nes šiandien , vietoje pietų, išslinkau paspoksot į praeivius. Tik jau nereikia įsivaizduot, kad aš akimis juos badau. Bet stengiuosi prasilenkdama su žmogumi pastebėti, kokią nors detalę. Gal nuotaikos blyksnį, išskirtinį aprangos elementą, eiseną, užsisvajojimą ar išsiblaškymą.
Kiek daug žmonių tvarko įvairius reikalus telefonu. Pro mane praskrieja nuotrupos „ataskaita išsiunčiau dar penktadienį…“, „negavau aš jokio laiško…“, „ką? Taigi viskas jau seniai suderinta…“. Šie žmonės tikrai nesišypso.
Užsisvajojęs tipas sėdi ant suolelio. Šildosi matyt.
Pro šalį praeina mergina, kuri iš karto man primena PinkCity. Nes jos striukė tokios spalvos, kaip PinkCity marškinėliai per „BLOGin“, ir plaukai panašūs. Žinant, kad tų marškinėlių ir rožinės spalvos Jovita nedėvi kasdien, tai tiek to panašumo, bet prisiminimas sukėlė šypseną.
Kažkas ką tik apsipirko. Dvi draugės apsikrovusios pirkinių maišeliais žingsniuoja lėtu žingsneliu. Panašu, kad pirkimas išvargino…
Porelė ant suoliuko. Ant vaikino kelių nešiojamas kompiuteris. Kažką aktyviai komentuoja merginai. Gal vakarėlio nuotraukas rodo?
Pasimatymas? Juoda nuo galvos iki kojų mergina neramiai dairosi. Panašu, kad kažko laukia. Vaikino? Apsipirkinėjimų draugės? Seniai matyto pažįstamo? Nelaukiu, šio stoviniavimo rezultatų…
O keisčiausia, kad aš pati dažnai jaučiuosi nematoma. Einu, žiūriu ir įsivaizduoju, kad manęs niekas nepastebi. Nors šiandien šviečiu ryškiai geltonai.

12 thoughts on “Stebėjimai”

  1. Oho kiek istoriju per paprasta prasivaiksciojima ((: Man atrodo kaikuriems zmonems labiau patinka demesys ir buti stebimiems. bet ir tai – tik tada kai jie apie tai zino (: o kitiems patinka but nematomais ir tvarkyt ramiai savo reikalus. nuo to aisku nepasidaro maziau idomu juos stebet, hehe

  2. Aš taip mėgstu įsijausti keletai akimirkų į kitų gyvenimus (kad suprasčiau, koks manasis puikus – bet apie tai rytoj pinkcity.lt): stebiu kokį žmogų ir sakau sau: va, čia aš. Grįžinėju iš darbo, mano paltas languotas, o nuotaika svajinga… Ir taip toliau. Smagumėlis!

  3. PinkCity,
    Taip, taip, taip…
    Nežinau, kodėl man taip norisi stebėt, kartais išgalvot… Nes nesu smalsi, nesirausiu kitų žmonių apatiniuose, nenešioju pletkų. Tačiau įvairios santykių bangos, žvilgsniai, kūno kalba, elgesys… Man tokie įdomūs.

  4. Smagu šitaip paspoksoti 🙂 Yra dar viena smagi vieta – kur nors šalia kelio spoksoti į pravažiuojančias mašinas, geras atstumas – koks 100 – 200 metrų, per arti neįdomu 🙂 Bet, atrodo, taves toks laiko leidimas nesužavėtų 😀

  5. Na, mąstau tradiciškai – kam merginoms mašinos… 🙂 Ir dar yra skirtumas tarp žmonių stebėjimo ir automobilių srauto – stebint žmones svarbu detalės, o eismą – bendra nuotaika. Truputį nuobodžiau 🙂

  6. Oi oi, bla bla bla. Man patinka mašinas stebėt. Ypač kai nėra ką kamštyje veikt. Visada mintyse daunuoju vieną dainelę kai pamatau vabaliuką. Sukuriu istorijų džipų blondinėms…

  7. Aš stovėdama kamštyje visgi stebiu žmones aplinkinėse mašinose. Ypač tuos, kurie stovi už manęs, nes per veidrodėlį gerai matosi. Kaip porelė pykstasi… Arba vyras pilku kostiumu (koks nors valdininkas?) krapštosi nosį, ausį… Kaip mergina ryškiai juodais plaukais dažosi lūpas… Brandaus amžiaus moteriškė jaunatvišku kirpimu velia plaukus 🙂 Karta pamačiau, kaip lygiai taip pat mane stebi priekyje sėdintis vairuotojas. Nusišypsojau jam, o jis nusišypsojo man akimis savo galinio vaizdo veidrodėlyje 🙂

Leave a Reply to scania Cancel reply

Your email address will not be published. Required fields are marked *