Kad mano žaviame gyvenime viskas pasikeitė, tai nereikia net įrodinėt. Ale bet gi va, kad socializuotis teks taip intensyviai, tai tikrai netikėjau.
Jau trečią dieną priiminėjame svečius. Šitas butas tiek žmogų iš viso dar nematė, kiek jų čia buvo per 3 dienas. Net jei kiekvieną anksčiau apsilankiusį svečią suskaičiuotume, kaip atskirą šiam pakartotinai užsukus. Trečią dieną jau ir kalbėt pradėjau.
Ir katinas su zuikiu (nes kodėl visi pamiršta zuikį) iškeliavo į naujus namus. Bus tų katinų, čeburekai nebemadingi.
Yra yra zuikis. Žibina akimi ir laukia, kol miegot nueisim. Girdėjau, kaip katinui sakė, kad naktį morkas grauš. Garsiai.
o tai pala. Kur tu dabar ? Kaip ?
Ten pat, aš, ten pat 🙂