148(39) Sandra Brown "Baltasis karštis"

Sandra Brown “Baltasis karštis”
Mano įvertinimas: 2/3 ( 1 – šūdas, 2 – gera, 3 – super).
Mano nuomonė: ne kartą sakiau, kad man patinka detektyvai. Deja, šito žanro knygelės dažniausiai yra šaudo gaudo tra lia lia… Na galima skaityt Eco, bet man jis fu. Galima skaityt Kristi, ar Doilį, bet kad jau vaikystėj persiskaičiau. Dabar skaitau, kad bibliotekoje po akim papuola. Brown gera bent tuo, kad išlaiko įtampą. Norisi perskaityt iki galo. Žinoma, aš kaip visada paskaitau knygos galą, tas leidžia bent retkarčiais atsitraukt ir neskubėt šitaip. Iš esmės, tas pats kas kriminalinio serialo seriją pažiūrėt:). Tiesa man labai vis dar keista, kad Amerikoje yra įprasta tėvus vadinti vardais. Ir dar man visada keista, kad sekso scenose tie plaukeliai visada apibūdinami kaip švelnūs… Gal aš kažko nežinau? O moterys ten irgi alpsta vos tik jas paliečia. Tiesiog alsuoja, kaifuoja ir viskas dar ten joms darosi, nors už penkių ir prieš penkias minutes bėgo, lėkė, mušėsi…
Oficialiai: Seira iškart po laidotuvių ketina išvykti į San Franciską, tačiau pasijunta įtraukta į Hafo Hailo, savo tėvo, voratinklį. Jos tironiškas tėvas be skrupulų valdo ne tik vienintelę miestelio gamyklą, bet ir visų miestelio gyventojų likimus. O uolusis šerifo pavaduotojas įtaria, kas Denio Hoilo mirtis – ne savižudybė, o žmogžudystė.
Puslapių skaičius: 435
Knyga iš bibliotekos.
Perskaityta 2010 02 12

3Comments

Add yours
  1. 3
    Salomėja

    Kaspinuoti, o tai Krisas Hafo irgi nelaikė tėvu? Tiesiog pas amerikiečius toks įprotis, kurį nepirmoje knygoje pastebi.
    Dori, Todėl, kad man nepatinka tas pat šūdas, kaip ir pas kokį Dan Brown’ą, tik pateiktas, kaip kažkas virš popso.

+ Leave a Comment