Jei būčiau knyga, būčiau…

Šis trumpas tekstas skirtas Manoknyga.lt konkursui.
Jei būčiau knyga, būčiau…
Mano vardas ir dabar jau gana manieringas. Ir jei būčiau knyga tikrai nepasitenkinčiau paprastu pavadinimu. Joks autorius nepriverstų manęs vadintis  “Ema”, “dzen dzen”, ar “Keiko”. Dar blogiau jam sektųsi su “Atleisk. Pasmerkta populiarumui” bei “Nuostabūs debesys”. Garsiai trinktelėčiau viršeliu (gal net puslapiu įpjaučiau pirštą. Ouč) pavadinta “Sala”. Spėju yra kokios penkios knygos tokiu pavadinimu. Kaip Linos, Lauros ar Andriai mano buvusioje klasėje.
Oi sunkiai mano kūrėjui tektų spręsti, nes norėčiau vadintis:
Naktį parke aukštai medyje su ežiuku
arba
Tas keistas nutikimas šuniui naktį
arba
Kas gi nutiko lifte įstrigusiam vyriškiui?

Galiausiai apsistočiau ties Negailestinga stebuklų šalis ir Pasaulio galas. Būčiau būtent tokia knyga. Truputį paslaptinga, ciniška, smulkmeniška ir daug kam nesuprantama. Nesistengčiau įtikti, nepataikaučiau, nesusipratėliams liepčiau nemindyti mano šešėlio.
Apie mane kalbėtų: “Naujas itin lietuvių pamėgto japono romanas”; “Ši knyga išsiskiria tuo, kad tai yra prasčiausia”; “Keistas įspūdis”… O aš mintyse niuniuočiau džiazo melodijas. Svajočiau apie tai, kad mane skaitys klausydami tų pačių ką tik niuniuotų džiazo melodijų. Iš patefono. Pasakočiau apie inkiščius, semiotekus, vienaragius ir bibliotekininkę.
Aš mėgčiau persirenginėti. Gal lentynoje mane rastum spalvingais apdarais, o gal kuklią – beveik raudoną su vos keliais aksesuarais. Būčiau kieta ir minkšta. Brangi ir pigi. Įvairi, traukianti, žavi.

 
 
 
 
 
 
 
 
Jei būčiau knyga, būčiau… Negailestinga stebuklų šalis ir Pasaulio galas.

1 Comment

Add yours

+ Leave a Comment