830(87) Clare Mackintosh “Leidau tau išeiti”

Estimated read time 3 min read

1462890759_knygaClare Mackintosh “Leidau tau išeiti”

Mano įvertinimas: 3/3 (1 – ne kažką, 2 – gera, tikrai nesigailiu, kad skaičiau, 3 – super, prikaustė, paliko įspūdį, rekomenduoju abejojantiems).

Mano komentarai: Ryt paskutinė mano skaitymo metų diena ir turbūt reiktų paskubėti ir pabaigti kokią knygą, vien dėl gražaus 88 skaičiuko :).

Aštunti metai baigiasi, o aš vis stebiuosi dalykais. Vakar netyčia radau blogą, kuris naudoja visiškai tokią pačia įrašo struktūrą (įvertinimas su paaiškinimu skliaustuose, nuomonė, visai kaip aš kadaise rašydavau “aš sakau:”, oficiali anotacija, knygos kilmė, puslapių skaičius, na viskas visai taip pat). Apėmė dežavu. Nieko blogo, tik žiauriai keista. Nesusilaikiau ir atsiprašiau už tai, kad aš kažkokiu būdu nusikopijavau, nes nemanau, kad mano blogas kažkam galėtų daryti įtaką. Dar keistesnis dalykas, kad didelis knygynas ištrynė mano komentarą, apie tai, kad per jų šokinėjančius langus labai sunku kažką nusipirkti.

Na, bet pakalbėkime apie knygą. Senokai man ji krito į akį, intrigavo aprašymas. Ir visai nenusivyliau. Istoriją pasakoja keli veikėjai. Moteris, kuris po skaudaus įvykio bėga ir bando susikurti naują gyvenimą. Tada detektyvas, kuris tiria tą skaudų įvykį, dar vėliau prisijungia trečiasis pasakotojas, iš kurio sužinosime apie moters praeitį ir kas privedė iki nelaimės.

Autorė keliose vietose tikrai neblogai sužaidžia. Apskritai, rašo įtikinamai, pvz., tarp bendradarbių šmėstelėjusi flirto ir įsimylėjimo šmėkla lengvai leido prisiminti įvykius, kada man taip buvo nutikę ir pajusti empatiją viskam, kas seka po to.

Paliesta ir smurto artimoje aplinkoje tema. Kol nesusiduri, tai dažnai atrodo, ak, kodėl gi tos moterys nepabėga. Bet kur, kad ir į kokią organizaciją, kuri globoja tokiais atvejais. Tačiau paskaitai, įsijauti, suvoki kaip kartais tai sunku, kaip nelengva pabėgt ne tik nuo smurtautojo, bet ir atsilaikyti prieš pasaulį su “pati prisiprašė”.

Tai tikrai geras psichologinis trileris, į kurį labai smarkiai įsijaučiau.

Oficialiai: Tamsa, liūtis, automobilis… Tą tragišką lapkričio vakarą jos gyvenimas subyra į šipulius. Bėgdama nuo nesiliaujančių košmarų, moteris nusprendžia viską pradėti iš naujo. Bet net persikėlus į nuošalų kotedžą prie jūros sielvartas ir prisiminimai neapleidžia. Ji iš visų jėgų kabinasi į naują gyvenimą, dar nežinodama, kad praeitis vis tiek pasivys ir teks akis į akį susidurti su senais košmarais.
Detektyvas Rėjus Stivensas kaip įmanydamas stengiasi padėti skausmo ir kaltės kamuojamai moteriai, nors avarijos byla, atrodo, slysta iš rankų, ją tiriant nėra už ko užsikabinti. Iš paskutiniųjų bandydamas rasti nusikaltėlį, jis peržengia ne tik profesines, bet ir asmenines ribas. Ar pavyks rasti tiesą? Ar pavyks pabėgti nuo košmarų? O svarbiausia – ar buvo įmanoma išvengti lemtingos tragedijos?

Žymos sau: KPS: 384 Kb 2016 10 29

Pastaba: Jei tingite komentuoti čia, galite tai daryti Facebook

1 Comment

Add yours
  1. 1
    Tikrė

    Knyga labai įtraukė, gal net ne įtraukė, o tiesiog įsiurbė. Labai jautėsi, kad rašytoja dirbo policijoje, kad tema “gyva” ir aktuali. Pabaigoje net širdį suspaudė.. Seniai to nebuvo sukėlęs skaitinys.

+ Leave a Comment