753(10) Akvilė Kavaliauskaitė "Du gyvenimai per vieną vasarą"

Estimated read time 3 min read

imageAkvilė Kavaliauskaitė “Du gyvenimai per vieną vasarą”
Mano įvertinimas: 2/3 (1 – ne kažką, 2 – gera, tikrai nesigailiu, kad skaičiau, 3 – super, prikaustė, paliko įspūdį, rekomenduoju abejojantiems).
Mano komentarai: Nežinau ar būčiau šią knygą skaičiusi, jei autorė nebūtų buvus expanelės žurnalistė. Kažkada ėjau į tą žurnalą kaip epizodinė straipsnio veikėja ir kol iš manęs ėmė interviu, bei fotografavo, toji Akvilė strykinėjo redakcijoje, o man kažkaip buvo faina matyti verdantį vidinį gyvenimą. Po to skaitydama straipsnius aš jau įsivaizduodavau kaip atrodo jų autoriai ir kažkaip na kitas jausmas. Tada Akvilė išvažiavo į Maljorką ir rašė savo nuotykius iš ten. Tada man labai nepatiko autorė, o gal veikėja, nes visada buvo tokia neigiama, tokia be šypsenos, kad atrodė nieko keisto, kad visai nesiseka. Sužinojusi, kad parašė knygą gi įsidėjau tai į galvą, sakiau, kad kada nors… kai rasiu bibliotekoje. Radau. Paėmiau. Perskaičiau. Nesigailiu. Nesu sužavėta.
Kodėl nesu sužavėta? Nes mane erzina tokios savipisa užsiimančios veikėjos. Tik tiek. O šiaip visai smagi istorija. Labiau ją rekomenduočiau skaityti vasarą, kur nors lauke. Tiesiog tokia nuotaika. Dar geriau, gerokai pabėgus iš lietuviškos aplinkos. Nes bus smagiau skaityti apie šeimynėlę jei tokia pati netykos už pirmo posūkio. Mokinukės ir Fredžio meilės istorijai čia buvo skirta daug dėmesio, tačiau ji ir pati neįdomiausia dalis. Gi sakiau, tokios veikėjos man nepatinka.
OficialiaiDidžiulė purvina vinis rikošetu atšoko nuo šiltnamio kampo ir susmigo tiesiai Lauros tėvui į kaklą. Tą dieną ji pirmąsyk išvydo Fredį.„Fredis trenkė kaip elektros srovė, o aš toliau laikiau pirštus rozetėje. Nė už ką nebūčiau jų ištraukusi.“ Lauros pirštai, trumpi, bet vikrūs, lig tol tiksliai bėgioję per pianino klaviatūrą, sustojo. Fredis iš jos galvos išstūmė Rachmaninovą, Šopeną ir visus kitus. Liko ten tik naivi meilė, po kąsnelį dorojanti genialias smegenis, užvaldanti visas mintis ir tyrą būtybę paverčianti nuodėminga. Prasidėjo beprotiška talentingos pianistės istorija, raizgoma aplink knibždančių pamišėlių ir parsidavėlių. O tada atėjo vasara, ir gyvenimas skilo perpus: į išsitaškiusią praeitį, nuo kurios Laura pabėgo, ir į nenuspėjamą ateitį, kurioje ji vylėsi atgauti save.
Žymos sau: KPS: 304, Kb, 2015 12 22
Pastaba: Jei tingite komentuoti čia, galite tai daryti Facebook

+ There are no comments

Add yours