Emma Donoghue “Kambarys”
Mano įvertinimas: 1/3 (1 – nors ir skaitomas, ale vistiek šūdas, 2 – gera, tikrai nesigailiu, kad skaičiau, 3 – super, prikaustė, paliko įspūdį, rekomenduoju abejojantiems).
Mano nuomonė: “Kambarys” man įdomus buvo tik tuo, kad rėmėsi tikra istorija. Tiesa, tikroji istorija žiauresnė. Tikrovėje merginą įkalino jos tėvas, o ne nepažįstamas pagrobėjas. Tikrovėje ji kalėjo daugiau nei 20 metų ir pagimdė gerokai daugiau vaikų.
Autorė pasisėmusi įkvėpimo buvo gerokai švelnesnė ir viską papasakojo vaiko akimis. Tai man ir nebuvo labai įdomu, nes vaikai man nėra įdomūs. Skaičiau iki galo, nes visgi man rūpėjo moteris. Moters jausmai. Moters sugebėjimas išgyventi. Moters savijauta po išlaisvinimo. Moters atsvaros taškai ir t.t. Beje, man irgi keistas suaugusių (pvz., 5 metų) vaikų žindymas. Gamtoje mamytė parodo: užaugai ir mokykis medžioti pats! Bet čia ne mano reikalas. Su knyga irgi mažai susijęs. Pati knyga gera, tik aš nesu jos auditorija. Nors visgi, man atrodo, kad pagrindinė knygos sėkmės paslaptis yra manipuliacija motinų baimėmis. Įkalintas vyras tokios sėkmės nesusilauktų.
Oficialiai: Penkiamečiui Džekui Kambarys yra visas pasaulis. Jame jis gimė, jame juodu su Mama valgo, žaidžia ir mokosi. Naktį Mama saugiai guldo jį spintoje, nes gali ateiti Senasis Nikas. Džekui Kambarys yra namai, bet jo Mamai – kalėjimas, kuriame ji laikoma jau septynerius metus. Ryžtas, išradingumas ir karšta motinos meilė padėjo jai sukurti sūnui gyvenimą. Bet Džeko smalsumas auga kartu su Mamos neviltimi – ji supranta, kad jų abiejų laikas Kambaryje ribotas…
Knyga iš bibliotekos.
Perskaityta 2012 07 30
Nu kaip tu čia dabar taip įvertinai 🙁 bent jau du galėjai duoti 😀
Man knyga patiko, nes istorija įdomi, šokiruojanti. Tačiau irgi norėjosi, kad būtų plačiau aprašoma moteris, jos išgyvenimai, o ne vaiko požiūris, kuris vietomis man buvo painus, erzinantis. Iš knygos tikėjausi daugiau nei gavau..
Aš skaitau, galėjau duot, bet nedaviau 🙂 Vertinimas gi subjektyvus reikalas. Paskaičiau ir pamiršiu. O istorija tokia, kurią buvo galima padaryti nepamirštama 🙂
Kaip supratau, moteris žindė dėl to, kad nepastotų dar kartą, nes kai žindai, tikimybė gerokai mažesnė. Prieš šitą knygą skaičiau “Kolekcionierių”, ji gerokai stipresnė psichologiškai, todėl šita nublanko. “Kambarį” irgi vertinčiau pusėtinai, nes man buvo per skysta 🙂
Taip, Kolekcionierius tikrai yra stipresnė. Skaičiau labai seniai, ne viską pamenu, bet įspūdis vis dar išlikęs.
pritariu visom keturiom nuomonei apie “kambarį” – skysta. nesukėlė jokių emocijų.
Sutinku, “Kolekcionierius” žymiai stipresnė knyga.
Nereali knyga. Užvertusi paskutinį jos puslapį dar ilgai galvojau, negalėjau užmigti.
Man knyga labai patiko, turiu panašaus amžiaus sūnų, todėl įvykių vaizdavimas vaiko akimis man kaip tik buvo labai įdomus. Knygoje parodytas itin tvirtas motinos ir sūnaus ryšys, įkvepia tai, kad net pačiomis sunkiausiomis aplinkybėmis motina sugeba slėpti nuo vaiko baisią tiesą ir sudaro sąlygas džiaugtis vaikyste. Džekui kambarys yra namai. Tuo požiūriu ši knyga man priminė filmą „Gyvenimas yra gražus“, kuriame žydų gete tėtis sugeba nuo vaiko nuslėpti tai, kad jie uždaryti, kad vyksta karas.