428(101) Maeve Binchy "Alyvinis autobusiukas"

Maeve Binchy “Alyvinis autobusiukas”
Mano įvertinimas: 1/3 (1 – nors ir skaitomas, ale vistiek šūdas, 2 – gera, tikrai nesigailiu, kad skaičiau, 3 – super, prikaustė, paliko įspūdį, rekomenduoju abejojantiems).
Mano nuomonė: Binchy knygas rekomenduočiau pasilikti šaltiems žiemos vakarams. Stora antklodė, liepžiedžių arbata, knyga. Supratote atmosferą? Tai jau trečiasis mano skaitomas autorės kūrybos produktas. Visi jie kiek panašūs. Miestelis ar miestas, žmonės ir juos vienijantis objektas. Mokslo įstaiga, medis ar alyvinis autobusiukas. Istoriją pasakoja visi veikėjai ir taip susidėlioja knyga.
Būtent “Alyvinis autobusiukas” man patiko mažiausiai. Anksčiau skaityti “Mokslo draugai” ar “Raudonlapis bukas”, buvo įdomesni, turėjo daugiau jungiančių į visumą dalių. Čia gi pasakojama apie kiekvieną autobusiuko keleivį ir tas pasakojimas staiga nutrūksta. Taip ir lieka klaustukas. Viskas?
Nugarėlėje neužsimenama, kad “Alyvinis autobusiukas” tėra tik pusė knygos. Kita pusė susideda iš kelių nesusijusių, bet neblogų istorijų. Visgi aš tikėjausi romano, o ne trumpų pasakėlių. Tuo knyga man ir nepatiko, nors autorė tikrai moka rašyti… paieškojau tinkamiausio žodžio, ir tas žodis – mielai.
OficialiaiKiekvieną penktadienio vakarą alyvine spalva nudažytas mikroautobusas išvažiuoja iš Dublino į provincijos miestelį Ratdūną su septyniais nuolatiniais savaitgalio keleiviais. Kiekvienas jų turi po paslaptį ir priežastį kas savaitę sukarti šį nemenką kelią. Tačiau Ratdūnas – tai toks Airijos provincijos miestelis, kuriame visi žino vieni kitų šeimos istorijas ir slepiamiems dalykams nelemta ilgai išlikti paslaptyje. Todėl nenuostabu, kad iš autobusiuko išlipusių keleivių gimtajame miestelyje kartais laukia netikėtumai ir stropiai slepiamos paslaptys iškyla aikštėn, visiškai pakeisdamos jų gyvenimą…
Puslapių skaičius: 360
Knyga iš bibliotekos.
Perskaityta 2012 07 27

Leave a Reply

Your email address will not be published. Required fields are marked *