420(93) Lloyd Jones "Ponas Pipas"

Lloyd Jones “Ponas Pipas”
Mano įvertinimas: 2/3 (1 – nors ir skaitomas, ale vistiek šūdas, 2 – gera, tikrai nesigailiu, kad skaičiau, 3 – super, prikaustė, paliko įspūdį, rekomenduoju abejojantiems).
Mano nuomonė: Taigi, ankstesnis mano įrašas paskelbtas 15 val, o štai aš jau perskaičiau ir kitą knygą. Ir net nesu labai jau sužavėta. Kuo toliau, tuo labiau suprantu, kad knygos apie knygas nėra mano mėgstamiausios. Tai tokia nepaslėpta manipuliacija: knygas skaito jų mylėtojai, todėl  jiems automatiškai patiks. Rašau dvejetą vietoje vieneto nes man patiko mergaitė pasakotoja ir jos mama. O štai ponas Išverstaakis…
Išverstaakis kiekvieną dieną skaito knygą. Neapsišvietusiems murziukams iš pilietinio karo niokojamos salos. Vaikai susižavi siužeto vingiais, taip pat kaip pensininkės “Nekviestos meilės” intrigomis. Dikenso “Didžiųjų lūkesčių” herojai apsigyvena tarp jų taip pat, kaip kadaise mano kartos galvose gyveno “Santa Barbaros” veikėjai. Žinoma, sukelia ir lemtingų nesutarimų. Nors viskas skamba gana įdomiai, ta knyga vistiek turi kažką tokio nykaus. Na nesužavėjo ir tiek. Gal aš tiesiog nesu idealistė.
Oficialiai: Tikrais istoriniais įvykiais paremtas romanas nukelia į saulėtą atogrąžų salą Ramiojo vandenyno pietuose, netoli Australijos. Uždarą ir ramų vietinių gyvenimą sudrumsčia pilietinis karas, suniokojamas visas žmonių turtas – namai, drabužiai, buities reikmenys. Dingus mokytojai, vienintelis per neramumus saloje likęs baltasis – ponas Votsas – tampa naujuoju vaikų mokytoju. Išdėstęs jiems įprastus dalykus ponas Votsas  kiekvieną dieną atverčia Ch. Dickenso romaną „Didieji lūkesčiai“.
Puslapių skaičius: 208
Knyga iš bibliotekos.
Perskaityta 2012 07 13

+ There are no comments

Add yours