294(78) Jean-Christophe Grangé "Akmenų sinodas"

Jean-Christophe Grangé “Akmenų sinodas”
Mano įvertinimas: 2/3 (1 – šūdas, 2 – gera, 3 – super).
Mano nuomonė:  Skaitydama susimąsčiau. Štai fantastines visokias knygas mėgstu. Netrukdo drakonai, vampyrai ir raganos. Tai kodėl nusiviliu skaitydama įtemptą detektyvą, kuriame kažkas gali pasiversti paukščiu? Nes taip nebūna? O šiaip Grange moka rašyti taip, kad skaitai iki paskutinio puslapio nepaisant tų paukščių :). Klasikinis greitas detektyvas su mistikos elementais. Bėgu lekiu. Klasikiniu būdų prikaišiotas įtariamųjų, kuriuos atmetus greitai susivoki kas yra pagrindinis blogiukas. Tai tiek. Čia seniau manęs kažkas klausė, kodėl aš tiek mažai parašau apie knygas. Todėl kad čia ne apžvalgos, recenzijos. Tokias gal ir norėčiau rašyti kur nors kitur. Kitiems. Bet tingiu ieškoti ir siūlytis.  Todėl, kad čia tik pastabos ir įspūdžiai. Sau.
Oficialiai:  Kai žavi trisdešimtmetė paryžietė mokslininkė Diana Tiberž Tailande įsisūnija berniuką, ji nė nenumano, kokie košmarai jos laukia. Kraupi autoavarija, kiti paslaptingi įvykiai, keistos ir žiaurios žmogžudystės. Tiesos paieškos ją nuveda į Mongolijos taigą, pas šamanus. Į akmenų sinodą. Atsiveria siaubinga Atominio centro praeitis… Žmogaus ir gamtos dvasios vienis. Kokį vaidmenį tame siaubingame chaose vaidina jos įsūnis?
Puslapių skaičius: 480
Knyga iš bibliotekos.
Perskaityta 2011 08 12