248(32) Sergej Lukjanenko "Juodraštis"

Sergej Lukjanenko “Juodraštis”
Mano įvertinimas: 3/3 (1 – šūdas, 2 – gera, 3 – super).
Mano nuomonė: Tai jei jau mano repertuare pasitaiko orvelai, vonegutai, strugacikiai ar bulyčiovai, tai turbūt niekas nenustebo, kad ir Lukjanenkai pagaliau atėjo eilė. Knyga labai patiko. Beje, prisiskaičiau internete, kaip rašytojas supopsėjo, nusivažiavo ir t.t. Aham, nieko apie tai nežinau. Kadangi tai pirma mano skaitoma autoriaus knyga, tai ir lygint neturiu su kuo. Sakot, kad kitos geresnės? Reiks paskaityt tada. O šitą skaitydama daug juokiausi. Nu tokios mielos tos buitinės scenos, kaip vajė vajė niekas manęs neprisimena ir dar bobą nužudžiau, tai reikia išgerti. Arba, oba, atidariau duris į jūrą, tai varom alaus pagert. Smaguva. Tai jau numanot, kad einu skaityti “švarraščio” :).
Vienu sakiniu: kartais turiu įtarimą, kad rusai yra geriausi fantastai.
Oficialiai: TAVO bute gyvena svetimi žmonės…
TAVO darbo vietą užėmė kitas…
TAVĘS nepažįsta nei draugai,
nei mylima moteris…
TAVE užmiršo net tėvai…
TAVE BAIGIA IŠTRINTI IŠ ŠIO PASAULIO…
KAS???
Puslapių skaičius: 221
eknyga
Perskaityta 2011 04 01