1348(20) Fredrik Backman „Nerimo žmonės“

Fredrik Backman „Nerimo žmonės“

Mano komentarai: Aš visada sakau, kad F. Backman yra vienas mėgstamiausių mano rašytojų. Šalia H. Murakami ir J. Nesbo. Įdomus kratinys, ar ne? Bet puikiai atspindi mano skonį. Pradėjusi Uve aš tęsiau su visais kitais romanais, kol rankose atsidūrė gana ilgai taupyti „Nerimo žmonės“.

Verčiu lapą, antrą, trečią. Nesiskaito. O juk aš iš tų žmonių, kurie nesikankina. Jei ne, tai ne. Pasiskundžiu internete. Dar pasitikrinu. Tikrai Backham’as ir iš pagarbos tęsiu toliau, ragina skaityti ir bendraminčiai. Sako, kad bus geriau. Sako, susiriš viskas į galą.

Galiausiai atradau ir mylimą autoriaus braižą, tiesa, kažkiek perspaustą, ir gerą istoriją, nors šiek tiek nerimo užsiliko. Nerimo ir klausimų, o kodėl visi veikėjai tokie trenkti? Na gerai, suprantu, kad visi mes savaip savotiški. Tačiau šiame romane tenka skaityti liudininkų apklausas ir atrodo, kad jie visi yra idiotai. Klausia jų vieno, sapalioja jie kažką kitą. Tokie pigūs triukai man nelimpa. Aš nemėgstu absurdo komedijų. Nebent juodo humoro. Štai, kodėl iš pradžių norėjau tą knygą mesti.

Ir visgi, autorius, kaip jau jam būdinga, gilinosi į įvairias socialines problemas. Kaip visada, palietė ne vieną ir ne dvi. Nes taip jau yra, kai kalbama apie žmones ir jų santykius, nuoskaudas, neišpildytus lūkesčius, blogai sukritusias aplinkybes, nutylėjimus, baimę kalbėtis ir t.t. Ir taip, knygos gale paaiškėja, kodėl apklausose veikėjai elgėsi kaip idiotai, bet visiškai lieka neaišku, kodėl visur kitur jie tokie buvo.

Backman knygos patekdavo į mano metų top 3. Ši nepateks. Dėl jau minėto perspausto backman’iškumo. Kartais tikrai per daug, juk mes nenorim, kad romanas taptu coelhišku atminimų sąsiuviniu.

Puslapių skaičius: 368
Knygos kilmė: leidyklos dovana
Pastaba: Jei tingite komentuoti čia, galite tai daryti Facebook arba Instagram
Knygos žanras:  romanas.