1341(13) Stuart MacBride „Tuščios akiduobės“

Estimated read time 2 min read

Stuart MacBride „Tuščios akiduobės“

Mano komentarai. Sveiki atvykę į chaosą, kuriame yra vos vienas sveiko proto žmogus. Tokios vat gi Stuart MacBride serijos knygos. Jei kituose populiariuose detektyvuose dėmesio skiriama tyrimo eigai, įkalčių rinkimui arba tyrėjų asmenybėms, tai čia viskas kitaip. Žinoma, yra ir nusikaltimai, yra ir tyrimai, ir charakteriai net gi yra, bet jie kitokie.

Fonas patiks ne visiems. Mėgstančius tvarką – erzins. Kaip ir sakiau, čia susidursite su totaliu chaosu. Lyg komedijoje tik be komedijos elementų. Tiesa, Stuart MacBride turi humoro jausmą. Juodoką. Vietomis vulgaroką, tad neįsižeiskit, tačiau turi. Visi personažai, išskyrus Loganą Makrėjų – karikatūros. Tiek jo vadovai, tiek žemesnio rango policininkai, tiek nusikaltėliai. Todėl reikia nusiteikti. Man kartais patinka, o kartais vargina. Būna vietų, kur krizenu, o būna, kad norisi visus papurtyt ir pasakyt, kad gana jau, nebesmagu. Kadangi nusikaltimų daug ir jie visi ištiriami po gabalėlį, tai net prie logikos nėra kur kabinėtis.

Tai jau penkta serijos dalis ir žinau, kad tikrai skaitysiu kitas. Nes autorius unikalus, nebando būti panašus į kitus. Man labiausiai patiko „Skerdykla“. Gal todėl, kad ten viskas buvo sukoncentruota į vieną nusikaltimą, o ne į daugybę pabirų. Be to „Tuščios akiduobės“ nemažai rašė apie gaujų problemas, o man asmeniškai gaujos visada ant žemesnio laiptelio nei pavieniai žudikai :D.

Puslapių skaičius: 554
Knygos kilmė: leidyklos dovana
Pastaba: Jei tingite komentuoti čia, galite tai daryti Facebook arba Instagram
Knygos žanras:  detektyvas.

+ There are no comments

Add yours